„Nors mes švenčiame laisvę, pasaulyje yra šalių, kurioms vis dar tenka už ją kovoti. Tas pats okupantas, ta pati Rusija, Ukrainoje šią dieną verčia šalį mokėti didžiausią kainą už jos pasirinkimą būti laisva. Todėl mes turime nepamiršti, kad laisvė – tai nėra duotybė“, – sakė ministras.
Taip jis kalbėjo stovėdamas šalia sostinės geležinkelio stoties pagrindinėje salėje atidengtos interaktyvios instaliacijos, kurioje pateikiamos nuotraukos, darytos laikotarpiu nuo 1989-ųjų iki 1993 metų. Šiuose vaizduose pateikiamos Lietuvos nepriklausomybės siekio akimirkos.
Instaliacija veiks iki pirmadienio vakaro, norintys galės parašyti, kas jiems yra laisvė, šie žodžiai bus projektuojami ekrane.
„Simboliška, kad esame geležinkelio stotyje, kur pasirenkama kryptis – Rytai arba Vakarai. 1993-iųjų rugpjūčio 31-ąją, Laisvės dieną, okupantai išvyko Rytų kryptimi. (...). Tą dieną Lietuva pasirinko Vakarų kryptį – demokratijos, klestėjimo ir atsakomybės už savo sprendimus ir namus kryptį“, – tikino R. Kaunas.
Atidaryme taip pat dalyvavęs susisiekimo ministras Juras Taminskas kvietė kurti, bendrauti, keliauti ir mąstyti laisvai.
„Laisvė yra daryti tai, ką tu tuo momentu nori daryti (...) be prievartos, be spaudimo ir laisvė yra keliauti. Keliauti ne tik fiziškai, bet ir mąstymu, (...) kuomet tu gali laisvai keliauti savo mąstymu, tu gali ir kurti, o laisva valstybė yra kūrybinga valstybė“, – kalbėjo jis.
Atkūrus Nepriklausomybę 1990 metų kovo 11 dieną, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuotos maždaug penkios okupacinės kariuomenės divizijos ir apie 34,6 tūkst. karių, 1 tūkst. tankų, apie 180 lėktuvų, 1 tūkst. 901 šarvuotis.
Netrukus po Nepriklausomybės paskelbimo prasidėjo derybų procesas, trukęs ne vienus metus ir atnešęs Lietuvai visišką laisvę nuo okupantų.
Paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23.46 val.
(be temos)