„Pagal priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų iškvietimų skaičių galima teigti, kad šios audros padariniai bus bene didžiausi per pastaruosius du dešimtmečius“, – teigiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) įraše socialiniame tinkle „Facebook“. Ugniagesiai gelbėtojai per savaitgalį daugiau nei 2500 kartų visoje Lietuvoje vyko šalinti per stiprią audrą nuvirtusių medžių.
Bendrasis pagalbos centras (BPC) per praėjusį savaitgalį sulaukė 33 tūkst. 561 skambučio – šeštadienį – didžiąją daugumą jų – beveik 24,5 tūkst. Skelbiama, kad tai didžiausias per vieną parą gautų skambučių skaičius per visą BPC veiklos istoriją.
Dėl audros be elektros buvo likę daugiau nei 250 tūkst. žmonių. Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad reikia spartinti kabeliavimą – elektros linijas miškingose vietovėse pakeisti požeminiais kabeliais.
Apie audros padarinius ir pamokas su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo PAGD atstovė Jolita Orentaitė (toliau – J.O.), ESO atstovė Rasa Juodkienė (toliau – R.J.), BPC viršininko pavaduotoja Jelena Montvilienė (toliau – J.M.), Vilniaus raj. savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius (toliau – V.V.) ir meteorologas Gytis Valaika (toliau – G.V.).
– Kiek kartų ugniagesiams gelbėtojams teko vykti šalinti audros padarinių? Kokius skaičius turite jūs?
– J.O.: Šeštadienį ir sekmadienį ugniagesiai gelbėtojai gavo daugiau nei 2500 iškvietimų šalinti po audros nuvirtusius medžius. Didžioji dalis – apie 1800 – buvo šeštadienį. Kaip ir prognozavome, kitą dieną ugniagesių darbas nesibaigė. Daugelis žmonių laukia, kol audra pasibaigs ir tarnyboms iškart nepraneša apie padarinius. Sekmadienį buvo sulaukta daugiau nei 700 pranešimų apie nuvirtusius medžius. Tai buvo neeilinė audra. Ugniagesių gelbėtojų duomenimis, tai galėjo būti viena didžiausių audrų per paskutinius du dešimtmečius. Trečią dieną pranešimų apie nuvirtusius medžius skaičius visoje Lietuvoje buvo apie 50. Nėra vienos lokacijos, kurioje iškvietimų skaičius būtų didžiausias. Pasiskirstymas visoje Lietuvoje yra tolygus.
– Ar dažniausi skambučiai buvo dėl ant kelių užvirtusių medžių, ar ir kitur?
– J.O.: Didžioji dalis pranešimų buvo dėl pavojingai ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusių medžių, bet per savaitgalį buvo sulaukta apie 100 pranešimų dėl ant pastatų nuvirtusių medžių. Taip pat buvo gauta apie 100 pranešimų dėl ant automobilių nuvirtusių medžių. Kėdainių rajone medis nukrito ant automobilio, kuriame buvo du žmonės ir juos sužalojo. Mūsų gelbėtojai nuvyko į vietą, patraukė medį nuo automobilio, o sužalotais žmonėmis šiuo metu rūpinasi medikai.
– Kaip pareigūnams sekėsi atlaikyti krūvį?
– J.O.: Ugniagesiai gelbėtojai, kurie dirbo savaitgalį, sakė, kad savaitgalis buvo labai audringas. Visos situacijos yra skirtingos, bet dalis ugniagesių gelbėtojų pradėjo savo tarnybą 7.30 val. grįžo po paros, be poilsio, be maisto.
– Per kiek laiko tikitės išspręsti elektros tiekimo problemas?
– R.J.: Tiek mūsų darbuotojai, tiek rangovai dirba dieną ir naktį. Iki savaitės pabaigos turime sutvarkyti ir suremontuoti tinklą.
– Kaip yra dėliojami prioritetai? Kaimo vietovių gyventojai skundžiasi ir jaučiasi palikti likimo valiai.
– R.J.: Klientai turėjo gauti žinutes ir informaciją elektroniniu paštu. Šiandien visą informaciją taip pat patalpinome mūsų internetinėje svetainėje eso.lt ir socialiniuose tinkluose. Ten galima rasti visą aktualią informaciją apie elektros energijos tiekimo atnaujinimą. O atstatymo prioritetai yra kaip kraujotakos tinklas. Pradedame nuo remonto darbų, kurie turi didžiausią efektą. Vadovaujamės būtent tokiu kriterijumi ir neskirstome prioritetų į miestus ir kaimus.
– Kiek rimtai yra nukentėjusi infrastruktūra?
– R.J.: Nutrūkę laidai yra labai rimtas tinklo pažeidimas. Linijose laidai nutrūkę po keliolika kartų. Remonto darbai dideli. Tiek vidutinės įtampos, tiek žemos įtampos ruožuose yra padaryta milžiniška žala.
– Ar tiesa, kad dalis žmonių negalėjo sulaukti, kol bus atsiliepta jiems skambinant telefonu 112?
– J.M.: Savaitgalį buvo sulauktas didžiausias skambučių skaičius – 24427. Tai absoliutus rekordas per visą Bendrojo pagalbos centro (BPC) gyvavimo istoriją. Paskelbus karantiną dėl COVID-19 ar prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą sulaukėme 9 tūkst. skambučių, o Naujųjų naktį sulaukėme 8 tūkst. skambučių. 24 tūkst. yra keturis kartus didesnis krūvis, kurį Pagalbos centrui pavyko atlaikyti. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad informacinė sistema, ryšiai ir žmonės atlaikė šį milžinišką srautą.
– Kiek žmonių šį savaitgalį darbavosi BPC?
– J.M.: Tokio didelio masto niekas nesitikėjo, bet mes ruošėmės iš anksto. Mūsų pajėgumai buvo padidinti trečdaliu. Šiandien išlaikome padidintą darbuotojų skaičių pamainose.
– Vytautai, kiek problemų Vilniaus rajone audra pridarė savaitgalį?
– V.V.: Audra neaplenkė Vilniaus rajono ir pridarė daug problemų. 26 tūkst. mūsų vartotojų liko be elektros energijos. Taip pat sustojo mūsų vandenviečių veikla. Audra palietė visas 23 Vilniaus rajono seniūnijas.
– Kvietėte gyventojus į seniūnijas pasikrauti telefonus ir pasipildyti vandens atsargas. Ar daug gyventojų pasinaudojo šia galimybe?
– V.V.: Užvakar seniūnijos buvo įpareigotos dirbti iki 19 val. Visos seniūnijos dirbo ir užtikrino šias paslaugas. Vakar seniūnijos dirbo įprastu laiku, o jei matysime poreikį, darbo laiką prailginsime. Bendraujame su Vilniaus vandenimis. Į kai kurias seniūnijas buvo atvežtos mobilios vandens cisternos, kad gyventojai galėtų prisipildyti vandens. Stengėmės užtikrinti šias paslaugas. Tai buvo labiausiai aktualu individualių namų gyventojams, nes vandenvietės, kurios aptarnauja daugiabučius, buvo maitinamos elektros generatoriais.
– Kazlų Rūda paskelbė ekstremalią situaciją savivaldybėje. Ar jūsų savivaldybė galvoja apie tai?
– V.V.: Ne, priėmėme sprendimą neskelbti ekstremalios situacijos, nes klausimai yra sprendžiami pakankamai operatyviai. Bendradarbiaujame su ESO ir esame pajungę priešgaisrinę tarnybą, kuri padeda šalinti medžius. Kai kurie elektrikai dirba su ESO darbuotojais ir padeda atstatyti elektros energiją. Tikimės, kad artimiausiu metu elektros energija bus atstatyta 99 proc. gyventojų.
– Ar iš tikrųjų Lietuvą ištiko daug metų neregėta audra? Kas įvyko šį savaitgalį?
– G.V.: Nereikėtų sakyti, kad tai daug metų neregėta audra. Prieš du metus buvo panaši audra, buvo atslinkęs pietinis ciklonas, kaip ir šį šeštadienį. Pietiniai ciklonai pasižymi dideliu kritulių kiekiu ir smarkiu vėju. Kartais jie atneša tik didelį kritulių kiekį, o kartais ir smarkų vėją. Šį kartą Vakarams teko daug lietaus, kitur lijo mažiau, bet vėjo gavo visa Lietuva. 2024 metų liepos 8-9 dienomis buvo labai panašiai. Buvo daug kritulių, netgi daugiau, virto medžiai su šaknimis, 160 tūkst. klientų liko be elektros, o šį kartą jų yra 268 tūkst. Galima sakyti, kad šį kartą audra buvo smarkesnė, bet audros tipas yra labai panašus.
– Ar tokios audros yra neįprastos lietuviškoms vasaroms?
– G.V.: Pietinis ciklonas su vėju bei gausiais krituliais pasitaiko ir vasarą, bet tokia audra su labai smarkiais vėjo gūsiais yra būdinga antrai rudens pusei arba žiemai. Šaltuoju metų laiku suintensyvėja Atlanto ciklonai ir cikloninė veikla. Vasarą tai nėra įprastas reiškinys.
– Ar verta tai priskirti klimato kaitos padariniams?
– G.V.: Nepulčiau taip sakyti, nes tokių reiškinių pasitaiko. 2005 ir 2007 metais buvo labai daug kritulių ir pakilo vandens lygis upėse. Pietiniai ciklonai pridaro daug eibių. Reikėtų gilesnės analizės, kurią daro klimatologai.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai