Atskleidė, kokie neįprasti kroviniai keliauja per Lietuvos oro uostus

Tarp įdomesnių per Lietuvos oro uostus šiemet keliavusių krovinių buvo lenktyninis automobilis iš Egipto, pasaulinį pripažinimą pelnęs paveikslas, keliaujantis pasauliniu turu, ir šinšilos.

Kas keliauja kartu?

Orlaivių antžeminio aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ Krovinių centro pardavimų vadybininkė Evelina Zaborskė sako, kad žmonėms, nesusiduriantiems su oro logistika, būna netikėta išgirsti, kokia įvairi gali būti lėktuvais gabenamų krovinių paletė.

„Lėktuvais transportuojami ne tik šunys ar katės, bet ir laboratorinės pelės, šinšilos, transporto priemonės, labai vertingi kroviniai: pinigai, taurieji metalai, deimantai, juvelyrika. Oro transportu taip pat keliauja skubiai reikalingos atsarginės aviacijos dalys, o kartais iš vieno žemyno į kitą tenka gabenti net lėktuvų variklius“, – pasakoja E. Zaborskė.

Pasak jos, Lietuvos oro uostai – ne tokie dideli tranzito centrai kaip Frankfurtas, Stambulas ar Leipcigas, tačiau ir čia pasitaiko išskirtinių krovinių. Tarp labiausiai įsiminusių šių metų krovinių ji išskiria iš Egipto atkeliavusį lenktyninį automobilį, iš Indijos atskraidintą žinomą paveikslą, motociklus ir retus gyvūnus.

Kelionė: keliaudami lėktuvu kartais nė neįtariame, kad drauge su mumis gali keliauti itin egzotiški gyvūnėliai, kurie gabenami krovinių skyriuje. / Ž. Gedvilos / ELTA, „Litcargus“ nuotr.

Įspūdinga krovinio vertė

E. Zaborskės teigimu, oro transportas tokiems kroviniams gabenti pasirenkamas neatsitiktinai: lėktuvais dažnai siunčiami didesnės vertės arba gavėją itin greitai turintys pasiekti kroviniai.

„Konkrečių krovinių vertės paprastai neviešinamos ir neskaičiuojame, kuris iš jų buvo pats brangiausias. Tačiau kalbame ir apie milijonines sumas. Tai nebūtinai deimantai ar brangus meno kūrinys – labai didelės vertės gali būti, pvz., farmacijos produktai“, – sako E. Zaborskė.

Tačiau vertė – tik vienas iš iššūkių. Kaip pasakoja „Litcargus“ specialistė, kai kuriuos krovinius sudėtinga aptarnauti dėl jų gabaritų ar trapumo. Viena krovinio vieta gali sverti kelias tonas, o atskirai suderinus galima aptarnauti ir iki 10 t sveriančius krovinius. Jų ilgis kartais siekia 5–6 m, aukštis – daugiau nei 2 m.

Tokie kroviniai gali būti pramoninės staklės, didelis rentgeno aparatas ar lėktuvo variklis. Šiam pakrauti siuntėjai parengia specialius krovimo planus, kurių būtina tiksliai laikytis.

„Kai kurie kroviniai įspūdingi ne tik dydžiu, bet ir trapumu. Pvz., lėktuvais gabenami dideli vitrininiai langai. Kraunant orlaivio variklį, jo negalima pažeisti – nuo jo būklės vėliau priklauso ir keleivių saugumas“, – pažymi E. Zaborskė.

Keliauja ir šinšilos

Atskira oro krovinių kategorija – gyvūnai. Dažniausiai keliauja šunys ir katės, tačiau pasitaiko triušių, balandžių, driežų, šinšilų ir kitų retų gyvūnų. Šiemet buvo sulaukta užklausų ir dėl gerokai didesnių keleivių, tokių kaip alpakos ir žirgai.

Tiesa, „Litcargus“ specialistė pažymi, kad tokiems gyvūnams dažniausiai reikalingi didesni krovininiai lėktuvai, todėl jų transportavimas iš Lietuvos sudėtingas ir brangus. Tokiais atvejais ieškoma galimybių gyvūnus skraidinti tiesioginiais reisais iš didžiųjų Europos oro uostų.

„Gyvo gyvūno kelionė gerokai skiriasi nuo įprasto krovinio. Jam turi būti užtikrinamos tinkamos laikymo sąlygos, ventiliacija ir temperatūra, o maršrutas planuojamas taip, kad laukimo laikas būtų kuo trumpesnis.

Siuntėjas turi pasirūpinti reikiamais dokumentais ir tinkama transportavimo dėže, kurios būklę priėmimo metu įvertina apmokyti darbuotojai. Gyvūnai į lėktuvą kraunami paskutiniai, o nusileidus iškraunami pirmieji – taip siekiama kuo labiau sutrumpinti jų laukimo laiką ir sumažinti patiriamą stresą“, – aiškina E. Zaborskė.

Gyvo gyvūno kelionė gerokai skiriasi nuo įprasto krovinio. Jam turi būti užtikrinamos tinkamos laikymo sąlygos, ventiliacija ir temperatūra, o maršrutas planuojamas taip, kad laukimo laikas būtų kuo trumpesnis.

Nuo vakcinų iki lazerių

Ypatingų sąlygų reikia ir temperatūrai jautriems kroviniams. Tai vaistai, vakcinos ir biologiniai mėginiai, maisto produktai: šokoladas, žuvis, sūreliai, ledai. Kontroliuojamos temperatūros gali prireikti ir gėlėms ar lazeriams.

Priklausomai nuo krovinio, gali būti reikalingas skirtingas temperatūros režimas – nuo +15–25 °C iki minusinės temperatūros. Kadangi visos kelionės metu ne visada įmanoma palaikyti vienodas aplinkos sąlygas, itin svarbus tinkamas įpakavimas. Specialūs davikliai taip pat leidžia stebėti, ar krovinys nepatyrė per didelių temperatūros svyravimų.

Ne viena patikra

Kad ir koks krovinys keliautų lėktuvu, prieš skrydį jo laukia nustatytos procedūros. Atvežtas į oro uostą jis sveriamas ir matuojamas, registruojamas sistemoje, ruošiami dokumentai, o prireikus tvarkomi muitinės formalumai. Vėliau atliekama saugumo patikra, kuriai dažniausiai naudojamas rentgenas.

„Aviacijoje svarbiausia – saugumas, todėl kroviniai tikrinami, nors pats tikrinimo būdas gali skirtis priklausomai nuo jų pobūdžio. Atskirų procedūrų reikia ir pavojingiems, radioaktyviems, temperatūriniams kroviniams ar gyvūnams“, – sako E. Zaborskė.

Kurioje orlaivio vietoje krovinys keliaus, sprendžia aviakompanija. Specialiai apmokyti pakrovimo planuotojai vertina jo svorį, matmenis, pobūdį ir kitus reikalavimus. Todėl keleiviniame reise greta lagaminų gali keliauti kur kas netikėtesni kroviniai – nuo didelės vertės vakcinų ar meno kūrinių iki specialių reikalavimų reikalaujančių pavojingų krovinių.

Be to, ne kiekvienas atvežtas krovinys iš karto priimamas skrydžiui. Dažniausios priežastys – netinkamas pakavimas ar ženklinimas, trūkstami arba neteisingai parengti dokumentai.

„Pvz., elektrinis paspirtukas jau laikomas pavojingu kroviniu, todėl jam reikalingas tinkamas pakavimas, ženklinimas ir dokumentai. Paprasčiausiai perduoti jo į krovinių terminalą ir išsiųsti kitu lėktuvu nepavyks“, – sako E. Zaborskė.