Kaip penktadienį pranešė profsąjungos, su tokiu pareiškimu į prezidentą Gitaną Nausėdą, socdemų lyderį Mindaugą Sinkevičių ir partijos frakciją Seime kreipėsi Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS), Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (VAITĮPS) ir Profesinių sąjungų centras.
Anot profsąjungų, ministrė nebesugeba užtikrinti veiksmingo bausmių vykdymo sistemos valdymo, todėl nebegali tęsti pareigų.
Profsąjungų teigimu, Lietuvos bausmių vykdymo sistema kurį laiką yra atsidūrusi „kritinėje padėtyje“, kuri negerėja stringant kalėjimų modernizavimo projektams, „katastrofiškai“ trūkstant darbuotojų ir esant nekonkurencingiems atlyginimams, ministerijai neužtikrinant „net minimalaus būtino finansavimo“ ir ignoruojant nepatogias problemas.
„Šiandien jau nebekalbame apie pavienius ministrės sprendimus. Kalbame apie sisteminį neveiklumą. Pareigūnų trūkumas juntamas vis labiau, infrastruktūros projektai marinuojami metų metus, žmonės dirba vis blogesnėmis sąlygomis, o ministerija su ministre priešaky žaidžia popierines reformas“, – pranešime cituojamas VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas.
Pasak profsąjungų, per pastaruosius metus Teisingumo ministerijai ne kartą teikti konkretūs pasiūlymai dėl pareigūnų pritraukimo, motyvavimo, darbo sąlygų gerinimo, infrastruktūros atnaujinimo ir sistemos finansavimo, bet pokyčių pareigūnai nesulaukė.
„Susidaro įspūdis, kad ministerija ne tik negirdi pareigūnų bendruomenės, bet ir sąmoningai nenori jos girdėti. Tuo metu milijoniniai infrastruktūros projektai stringa, pareigūnai masiškai palieka tarnybą, o likusiems tenka vis didesni darbo krūviai. Taip valstybė pati silpnina bausmių vykdymo sistemą ir kelia grėsmę jos ateičiai“, – teigia LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Profesinės sąjungos pabrėžia, kad atsakomybė tenka ne vien ministrei, bet ir ją delegavusiai valdančiajai daugumai. Jei bus ignoruojami profsąjungų argumentai, jos neatmeta galimybės imtis protestų.
Socialdemokratai R. Tamašunienę mato teisingumo ministrės poste ir po Vyriausybės performavimo, iš valdančiosios koalicijos pašalinus „Nemuno aušrą“. Politikė yra M. Sinkevičiaus prezidentui pateiktame kandidatų į ministrus sąraše.
Susidaro įspūdis, kad ministerija ne tik negirdi pareigūnų bendruomenės, bet ir sąmoningai nenori jos girdėti.
Ministerija pripažįsta nepakankamą kalėjimų finansavimą, bet atmeta kritiką
Profsąjungoms reiškiant nepasitikėjimą R. Tamašuniene, Teisingumo ministerija pripažįsta nepakankamą bausmių vykdymo sistemos finansavimą, tačiau atmeta kritiką ministrei.
„Bausmių vykdymo sistema ne vienerius metus yra per mažai finansuojama, tai yra neginčijamas faktas“, – BNS pateiktame komentare penktadienį nurodė ministerija.
Jos teigimu, R. Tamašunienė įvairiuose formatuose dalyvauja derybose dėl didesnio finansavimo tiek pareigūnų darbo užmokesčiui, tiek infrastruktūros gerinimui.
„Jau įvyko pirmosios derybos dėl kitų metų biudžeto, kur ministrė aiškiai akcentavo bausmių vykdymo sistemos poreikius. Taip pat tarnybų vadovams nuolat akcentuojama, kad būtina įsigyti priemones, skirtas pareigūnų saugumui, tam pernai buvo panaudoti biudžeto sutaupymai“, – nurodė ministerija.
Kaip pažymima komentare, ministrė taip pat akcentuoja, kad bet kokie sprendimai dėl pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas turi būti asmeniškai derinami su kiekvienu iš jų.
„Pažymėtina, kad ministrė jokios institucinės reformos nedarė. Ministerijos žiniomis, LKT (Lietuvos kalėjimų tarnyba – BNS) šiuo metu derina tarnybos struktūrą su profesinėmis sąjungomis“, – pabrėžė Teisingumo ministerija.
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) vadovo Vitalijaus Jagmino teigimu, R. Tamašunienės nesipriešinimas jos pirmtako Rimanto Mockaus inicijuotai reformai rodo, kad ministrė „pasirinko tapti šios reformos politine globėja“.
Pasak V. Jagmino, susidaro įspūdis, kad vienintelis reformos tikslas yra „pristeigti naujų vadovaujančių pareigybių ir į jas susodinti savus žmones“, nors profsąjungoms sakoma, kad stinga lėšų.
Savo ruožtu Teisingumo ministerija pažymėjo, kad praėjusių metų pabaigoje buvo pasirašyta 36 mln. eurų sutartis su Norvegijos fondu, šios lėšos bus skirtos tiek kietajai, tiek minkštajai infrastruktūrai gerinti.
„Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė bei teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis džiaugiasi kitų profesinių sąjungų palaikymu“, – nurodė ministerija.
M. Sinkevičius: teisingumo ministrė gali susitvarkyti su kalėjimų sistemos problemomis
Profsąjungoms reiškiant nepasitikėjimą teisingumo ministre R. Tamašuniene dėl situacijos bausmių vykdymo sistemoje, šią politikę toliau vadovauti ministerijai teikiantis paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad ji gali susitvarkyti su problemomis.
„Aš gal laiškus ir gavau, bet dar nebuvo progos su jais susipažinti. Susipažinsiu, kol kas aš neturiu abejonių, kad Rita Tamašunienė gali susitvarkyti su visomis sistemos temomis ir atsižvelgti į profsąjungų keliamus reikalavimus arba problemas“, – žurnalistams penktadienį sakė M. Sinkevičius.
(be temos)