R. Popovienė atmetė kritiką dėl šių metų egzaminų rezultatų ir pažymėjo, kad matematikos B lygio egzamino neišlaikiusiųjų dalis reikšmingai sumažėjo.
„Jeigu pernai metais matematikos B lygio neišlaikė 60 proc. ir visiems atrodo, kad tai yra normalu, o šiais metais, kai neišlaikė tik 20 proc. ir ta kreivė jau susinormalizavo taip, kaip turi būti, tada visiems atrodo, kad tai yra labai blogai“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo ministrė.
Ministrės teigimu, prie geresnių rezultatų prisidėjo šiemet priimti sprendimai – egzamino išlaikymo kartelės sumažinimas nuo 35 iki 25 taškų, galimybė tais pačiais metais perlaikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą bei iki vasario pratęstas egzaminų pasirinkimo terminas.
„Visi sprendimai buvo orientuoti į vaiko sėkmę. Mūsų tikslas šiais metais buvo stabilizuoti visą sistemą“, – kalbėjo ji.
Anot ministrės, kitąmet ministerija daugiau dėmesio skirs nuosekliam sistemos tobulinimui, analizuos šių metų rezultatus ir, esant poreikiui, priims papildomus sprendimus.
R. Popovienė taip pat tvirtino, kad šių metų egzaminų užduotys buvo parengtos kokybiškai ir be klaidų.
„Tikrai nebuvo klaidų šiais metais, kas pasitaikydavo anksčiau. (...) Užduotys tikrai buvo rengiamos pagal ugdymo programas“, – pabrėžė ministrė.
Komentuodama didelį apeliacijų skaičių po biologijos egzamino, ministrė teigė, kad ministerija į bendruomenės pastabas įsiklauso, tačiau pažymėjo, jog didesnį neišlaikymo rodiklį lėmė ne šių metų abiturientai.
„92 proc. šių metų abiturientų biologijos egzaminą tikrai išlaikė. Didesnis neišlaikymo skaičius yra tarp eksternų ir profesinių mokyklų mokinių, pasirinkusių biologiją kaip pasirenkamąjį dalyką“, – sakė ji.
Vis dėlto, anot ministrės, kiekvienas mokinys turi teisę apskųsti egzamino rezultatą.
„Kiekvienas vaikas turi teisę teikti apeliaciją ir siekti geresnio rezultato“, – pažymėjo R. Popovienė.
Ji taip pat ragino mokinius atsakingiau rinktis brandos egzaminus ir realistiškai įvertinti savo galimybes.
„Atsakingiau reikėtų kalbėtis su vaikais renkantis egzaminus, įsivertinti savo jėgas ir galimybes“, – teigė ministrė.
Ministrė: bursime ekspertų darbo grupę vidurinio ugdymo kokybės užtikrinimui
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija burs ekspertų darbo grupę, kuri ieškos būdų, kaip užtikrinti pagalbą vidurinį išsilavinimą norintiems įgyti moksleiviams, sako R. Popovienė.
„Bursime ir mokslininkų, ir ekspertų darbo grupę, ir tikrai dirbsime siekdami kokybės, vidurinio ugdymo kokybės užtikrinimo. Žiūrėsime, kaip iš tiesų padėti vaikams, kad jie galėtų ir sėkmingai prieiti prie 10 klasės patikrinimo dalykų, ir taip pat kalbėsime apie tai, kokia linkme užtikrinti švietimo kokybę ir sėkmingą vaikų ugdymą“, – „Žinių radijui“ teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Kaip skelbta, prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę vetavo įstatymo pataisas dėl kartelės dešimtokams atšaukimo. Šalies vadovas pasiūlė jų įsigaliojimą atidėti iki 2029 metų.
Kaip nurodė Prezidentūra, šalies vadovo vertinimu, atšaukti reikalavimą Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) išlaikyti bent slenkstiniu lygiu nėra tinkamas ir sistemiškai pagrįstas sprendimas. Todėl, G. Nausėdos nuomone, pasiekimų bent slenkstiniu lygiu reikalavimo turi būti ne atsisakoma, bet jo įsigaliojimas turėtų būti atidedamas iki 2029 m. rugsėjo.
Seimo opozicija sveikino šį sprendimą. Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė teigė gerbianti šalies vadovo poziciją, tačiau pabrėžė, kad kartelės įvedimo atidėjimas problemos neišspręs.
2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais. Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Liepos viduryje ministerija taip pat skelbė apie parengtus ir viešai svarstyti pateiktus pirmuosius siūlymus dėl bendrųjų ugdymo programų tobulinimo, tikslinimo. Tiesa, pedagogų bendruomenėje kilo pasipiktinimas, kodėl programų peržiūra vyksta mokytojų atostogų metu, o suburtos dalykininkų komandos dirba be atlygio.
Anot R. Popovienės, programų peržiūra vyksta nuolat.
„Tai yra tiesiog techninės procedūros (…). Taip, dabar yra vasaros laikotarpis, bet vis tiek yra žmonių, kurie ir vasarą dirba, ne visi atostogaujame, tai reikia suprasti, kad tas procesas yra vientisas per visus metus ir orientuotis į vieną tam tikrą laikotarpį tikrai yra sudėtinga“, – kalbėjo R. Popovienė.
Kaip skelbė ŠMSM, pagrindinė kryptis, vienijanti skirtingų dalykų tarybų siūlymus, yra mokymosi turinio siaurinimas ir formuluočių tikslinimas. Pasak ministerijos, siekiama sumažinti perteklinių detalių ir aiškiau apibrėžti, ko iš mokinių tikimasi, suderinti programų apimtį su realiu pamokų skaičiumi ir mokinių galimybėmis.
Naujausi komentarai