Be S. Skvernelio
Šeštadienį Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, dar neseniai dažnai vadinta tiesiog Sauliaus Skvernelio partija, pirmąkart susirinko į suvažiavimą be S. Skvernelio. Byloje dėl galimos didelio masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje kyšininkavimu įtariamas lig tol buvęs vienintelis „Vardan Lietuvos“ lyderis balandį atsisakė šio posto ir sustabdė narystę joje.
Kas bus išrinktas naujuoju, didelės intrigos nebuvo: europarlamentaras Virginijus Sinkevičius laikinai jau vadovavo partijai, o iš 46 jos skyrių jį į pirmininkus iškėlė net 40. Su vieninteliu konkurentu – sveikatos apsaugos ministru Linu Kukuraičiu varžęsis V. Sinkevičius suvažiavime pelnė net 218 balsus iš 278-ių.
„Gavau jūsų pasitikėjimą ir didžiulę atsakomybę artimiausius ketverius metus įrodyti, kad demokratų Lietuvai reikia daugiau“, – sakė naujasis demokratų pirmininkas.
Pastangų tam tikrai prireiks, nes, kaip rodė visuomenės nuomonės apklausos, jei Seimo rinkimai būtų įvykę per pastaruosius kelis mėnesius, demokratai net nebūtų peržengę minimalios kartelės. „Delfi“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje birželį vos 3,4 proc. palaikė šią partiją. Tiesa, tą patį mėnesį ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktoje apklausoje jau 6 proc. sakė, kad balsuotų už ją, nors prieš mėnesį tokių tebuvo 3,8 proc.
Buvimas valdžioje
Tikėtina, kad ne tik tai, jog partija atsiribojo nuo į korupcijos skandalą patekusio savo ankstesnio lyderio S. Skvernelio, bet ir kad sugrįžo į valdančiąją daugumą, padidins jų rėmėjų skaičių.
„Buvimas valdančiojoje daugumoje politines partijas ir politikus padaro labiau matomais. „Vardan Lietuvos“ iš tikrųjų tai naudinga. O toliau viskas priklausys nuo to, kaip veiks jų ministrai, jų atstovai Seime, kaip ryškiai jie atrodys, kokie argumentai iš jų lūpų skambės, nes kartais būna, kad politikai ir politinės jėgos yra valdančiųjų gretose, tačiau jų nesimato“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Lauras Bielinis.
O ar naujasis partijos lyderis V. Sinkevičius prilygs savo pirmtakui, iki korupcijos skandalo buvusiam vienu charizmatiškiausių ir populiariausių politikų? Pasak politologo, S. Skvernelis iš tiesų turėjo charizmatiškų savybių ir gebėjo kilstelėti savo atstovaujamą politinę jėgą aukštyn. „V. Sinkevičius yra energingas, turi ambicijų, yra įgijęs daug patirties tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jei jis sutelks komandą ir tą darys aktyviai, ko gero, demokratams pasiseks. Sąlygos, kurios tam reikalingos, – aktyvumas, kryptingas patirties panaudojimas, gebėjimas eksponuoti save ir savo partiją taip ryškiai, taip efektyviai, kaip tai darė S. Skvernelis“, – mano L. Bielinis.
Per pastarąjį dešimtmetį savo narių atskilimą išgyveno trys parlamentinės partijos – LSDP, LVŽS ir Liberalų sąjūdis.
Vėl su valstiečiais
Kas galėjo pagalvoti, kad demokratams gelbėjimosi ratu vėl taps susisiejimas su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), nuo kurios atskilusi dalis ir susibūrė į „Vardan Lietuvos“. Tiesa, šįsyk tai tik buvimas vienoje koalicijoje. Tačiau šios kadencijos pradžioje, ko gero, būtent dėl neįmanomumo tuomečiams demokratų ir valstiečių lyderiams sėdėti prie vieno stalo socialdemokratams į koaliciją teko kviestis „Nemuno aušrą“. Bet neliko S. Skvernelio ir Ramūno Karbauskio, neliko ir priešpriešos tarp anksčiau bendražygiais buvusių dviejų partijų.
S. Skvernelio ir R. Karbauskio tandemas nuo pat jo pradžios kurstė kalbas, kad anksčiau ar vėliau du ambicingi politikai nepasidalys lyderystės ir jų keliai išsiskirs. Nors S. Skvernelis taip ir netapo LVŽS nariu, R. Karbauskis dukart patikėjo jam vesti valstiečius rinkimuose į Seimą, jis buvo keliamas partijos kandidatu į prezidentus. Tačiau jiedu toli gražu netapo politiniais Siamo dvyniais – jų nuomonės neretai kirtosi, ir nė vienas to neslėpė.
Prognozės apie jųdviejų skyrybas išsipildė, tiesa, gerokai vėliau, nei prognozuota. Prieš 2021-ųjų Seimo rudens sesiją iškilmingai prisistatė nauja demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Net trylikos narių naujadare – vienuolika anksčiau yra buvę valstiečių komandoje. Partija įsisteigė kitų metų sausio pabaigoje. S. Skvernelis tikino, kad jie – ne atskilėliai, o į politinę jėgą susibūrę bendraminčiai. Tačiau partijos branduolys neabejotinai buvo „eksvalstietiškas“, netgi dar daugiau – į naują partiją perėjo ne viena valstiečių elito figūra.
Reitingų svarstyklės
„Vardan Lietuvos“ nuo pat pirmųjų apklausų, į kurias buvo įtraukta oficialiai dar net neįsisteigusi, šoko į partijų lyderius, o per kelis mėnesius įsitvirtino populiariausiųjų trejetuke, už ją sakėsi pasiryžę balsuoti 12–15 proc. respondentų.
O „motininė“ LVŽS kartu su dalimi narių prarado maždaug trečdalį turėto populiarumo: jei Seimo rinkimai būtų vykę anuomet, ji būtų vos peržengusi būtiną 5 proc. kartelę. Atrodė, S. Skvernelio „Vardan Lietuvos“ įsitvirtino ant partijų lyderių pjedestalo, o R. Karbauskio LVŽS nukrito į žemesnę politinių žaidėjų lygą. Net vyko diskusijos, kad valstiečiai pasmerkti išnykti iš didžiosios politikos. Vis dėlto nors paskutinėse apklausose prieš 2024-ųjų Seimo rinkimus „Vardan Lietuvos“ balansavo ties 5 proc. riba, prie balsadėžių juos palaikė apie keturiais procentiniais punktais daugiau žmonių, jie laimėjo keturiolika mandatų, LVŽS – vos aštuonis.
Tačiau, kaip rodo „Delfi“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos, dar iki skandalo dėl S. Skvernelio rėmėjų palankumas šioms partijoms iš pradžių daugmaž suvienodėjo (šį sausį siekė kiek mažiau nei 6 proc.), o paskui valstiečiai demokratus ir aplenkė. Birželį LVŽS palaikė 5,5 proc., o „Vardan Lietuvos“ – vos 3,4 proc.
„Vardan Lietuvos“ – kaip politinių žvaigždžių komanda: ekspremjerai, eksministrai, postus Seime užėmę parlamentarai. Tačiau vis dėlto partija, net ir iki S. Skvernelio fiasko, nepasiekė tokių viršūnių, kokias, jai tik susikūrus, atrodė galinti pasiekti?
„Partijos ideologinis kontūras labai silpnas, jo praktiškai nėra. Manyčiau, tai vienas iš pagrindinių uždavinių naujam lyderiui – atrasti savo išskirtinę poziciją tiek politiniu ideologiniu lygmeniu, tiek apskritai savo funkcionavimu politiniame lauke. Jei demokratai tą atras, laimės daug, jei ne, po truputį slinks tai į priekį, tai atgal, priklausomai nuo konjunktūros“, – prognozuoja L. Bielinis.
Šeštadienį „Vardan Lietuvos“ suvažiavime priimti dokumentai vargu ar paryškino tą politologo paminėtą ideologinį kontūra. Savo politinės tapatybės kryptimi ji patvirtino šūkį „Atsakinga politika stipriai Lietuvai“, o kaip pagrindiną misiją įvardijo visuomenės pasitikėjimo valstybe, jos institucijomis ir atsakinga politika atkūrimą ir stiprinimą. Priimta rezoliucija skelbia, kad partija siekia saugios, teisingos, modernios, demokratiškos ir žmogui tarnaujančios Lietuvos, kurioje sprendimai priimami skaidriai, kompetentingai ir atsakingai, įvertinus ilgalaikes jų pasekmes. Rengiant 2027 m. valstybės biudžetą, prioritetą demokratai siūlo teikti susitarimui dėl demografinės krizės.
Ne pirmos skyrybos
LVŽS – ne vienintelė parlamentinė partija, išgyvenusi dalies savo narių atskilimą, pastarąjį dešimtmetį tokių buvo dar dvi – Socialdemokratų partija (LSDP) ir Liberalų sąjūdis. Tiesa, anksčiau, ypač pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, politinės skyrybos ir jungtuvės buvo nuolatinis vyksmas, tačiau nė vienai atskilėlių partijai nepavyko įsitvirtinti politiniame elite.
Socialdemokratai išgyveno skilimą 2017-aisiais. Po nesėkmingų 2016 m. Seimo rinkimų partija išsirinko naują vedlį – Gintautą Palucką, beje, šiuose rinkimuose nugalėjusį dabartinį premjerą Mindaugą Sinkevičių. G. Paluckas paragino nupūsti dulkes nuo rožių atlapuose – grįžti prie tikrosios socialdemokratijos vertybių, atsinaujinti, tapti modernia, skaidria ir stipria kairiąja politine jėga.
Kilo diskusijos, ar LSDP ideologiškai dera būti valdančiojoje koalicijoje su LVŽS. Po balsavimų skyriuose partijos taryba priėmė sprendimą iš jos pasitraukti. Tačiau tam nepritarė dauguma socialdemokratų atstovų Seime. Vieni, pašalinti iš partijos, kiti, patys pasitraukę 2018 m., įsteigė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP), prie kurios prisijungė ir buvusių Darbo partijos narių. Jų frakcija Seime liko valdančiojoje koalicijoje.
Naujoje partijoje buvo nemažai socialdemokratų elito: du ekspremjerai – Gediminas Kirkilas ir Algirdas Butkevičius, taip pat Rimantas Sinkevičius, Andrius Palionis ir kt.
LSDDP pirmininku tapęs G. Kirkilas interviu „Kauno dienai“ anuomet sakė: „Niekada nebūtume atsiskyrę, mes tą partiją kūrėme, bet mus išmetė. Atėjo nauja karta ir pagalvojo, kad reikia kuo greičiau atsikratyti politinių konkurentų partijos viduje. Ne mes atsiskyrėme, o mus atskyrė nuo partijos, todėl teko kurti savo politinę jėgą.“
Tačiau 2020-ųjų rinkimuose į Seimą buvo išrinkti vos trys naujosios partijos atstovai, visi vienmandatėse apygardose, o daugiamandatėje ji surinko vos vos daugiau nei 3 proc. balsų, nors sąrašą vedė patyręs politikas, anuometis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, antras buvo socialdemokratų smegenimis vadintas G. Kirkilas.
2021-aisiais LSDDP pakeitė pavadinimą į Lietuvos regionų partiją, tačiau tai nepadėjo – rinkimuose į Seimą 2024 m. negavo nė 1,9 proc. balsų. Vienu metu viešumą pasiekdavo tik vidinių skandalų aidai, dabar – nieko.
Visuomenės apklausose Regionų partija pelno vos apie 2 proc. rėmėjų palaikymo.
Vienam sezonui?
Kiek geriau, nors irgi didžiosios politikos užribyje, laikosi Laisvės partija. 2019-aisiais įsisteigęs naujadaras neigia atskilęs nuo Liberalų sąjūdžio, tačiau ir jo pirmoji lyderė Aušrinė Armonaitė, ir nemaža dalis narių – išeiviai iš šios partijos.
2020-ųjų Seimo rinkimuose debiutavę laisviečiai daugiamandatėje apygardoje su 9,1 proc. balsų net pralenkė „motininį“ Liberalų sąjūdį, pelniusį 6,8 proc. balsų, ir tik pergalės vienmandatėje liberalams leido iš viso gauti trylika mandatų, o laisviečiams – dviem mažiau.
Tačiau vėliau visuomenės apklausos Laisvės partijai tokių aukštų reitingų nerodė. Spėliota, gal kas balsavo supainiojęs su „Laisvės ir teisingumo“ partija, o gal suveikė naujumo efektas.
Nepavykus tesėti rinkėjams savo pagrindinių pažadų, visų pirma dėl partnerystės įteisinimo, 2024-ųjų Seimo rinkimuose laisviečiai neperžengė minimalios kartelės, nė vienas jos atstovas nebuvo išrinktas ir vienmandatėse apygardose.
Ar laisviečiai liks vieno politinio sezono partija, kokių jau būta? Bent jau kaip rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa, jei rinkimai būtų vykę šį birželį, juos būtų rinkęsi vos 2,2, o Liberalų sąjūdį – 8,5 proc.
Trumpalaikė sėkmė
Politinių skyrybų parlamentinėse partijose scenarijai daugmaž kartojasi. Naujadaras tikina esantis visai nauja, o ne atskilėlių partija, nors jos branduolys akivaizdžiai liudija ką kita. Kartais naujadaro populiarumo kreivė iš pradžių pakyla net aukščiau nei „motininės“ partijos, o paskui prigęsta. O atskilėliams nuo mažųjų partijų taip ir nepavyksta išsiveržti iš šios lygos, jie dažnai ir visai užgęsta ar vėl su kuo nors jungiasi.
Ar politiniai atskilėliai pasmerkti vegetuoti? „Labai svarbu įdirbis, o tos „motininės“ ar bazinės politinės jėgos jį turi ir žmonės dažnai jas palaiko inertiškai. O atskilusios naujosios turi pirminį pergalės efektą dėl savo naujumo, kai jos dar šviežios, energingos, ir tas jų jaunumas ir šviežumas traukia rinkėją jas pasirinkti ir pamatyti kaip galbūt turinčias šansą. Tačiau vėliau matome, kad jos nesugeba savęs realizuoti rutininėje veikloje, parodyti, kad ta rutina leidžia išspręsti klausimus, kad nenuskęsta joje. Tos „motininės“ partijos sugeba rutinoje išlikti matomomis, o jaunosios – kol kas ne“, – aiškina L. Bielinis.
Tačiau, pasak jo, kiekvienas kartas yra unikalus ir ateitis parodys, kaip iš tikrųjų nutiks su kuria iš naujųjų partijų. Lig šiol nebuvo nė vieno atvejo, kad atskilusios partijos išaugtų į labai stiprią parlamentinę politinę jėgą ilgiau nei vieną politinį sezoną.
Atrodė, kad „Vardan Lietuvos“ bus išimtis, tačiau vėliau dėl to kilo abejonių. Bus matyti, ar suveiks „restart“ – naujas persikrovimas su nauju lyderiu ir postais valdžioje, kur partija turės šansą parodyti, ką sugeba.
(be temos)
(be temos)