„Lietuvos interesas santykiuose su Baltarusija yra saugumo užtikrinimas. Baltarusija yra hibridinių grėsmių ir įvairiausių veiksmų, kurie vykdomi prieš Lietuvą, šaltinis. Kol Baltarusija juos tęsia, Lietuva toliau laikysis griežtos politikos, sieksime papildomų sankcijų (...) tokia yra mūsų laikysena, aš čia nematau jokių pokyčių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė politikas.
Kaip rašė BNS, premjerės pareigas baigiančios Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas siekis imtis „aktyvių veiksmų, kad būtų toliau išlaikyta Rusijos ir Baltarusijos tarptautinė izoliacija“, naujojo Ministrų kabineto programoje perrašytas į siekį imtis „aktyvių veiksmų, kad būtų toliau išlaikyta Rusijos tarptautinė izoliacija“.
Minskas šioje dalyje neminimas.
Baltarusijos izoliacija paminėta kitoje programos vietoje, kur įsipareigojama: „Jei Baltarusija toliau rems Rusijos agresiją prieš Ukrainą arba vykdys hibridines atakas prieš ES ar Ukrainą, stiprinsime izoliaciją ir spaudimą“.
Paskirtojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programoje taip pat kiek pakeista retorika dėl Astravo atominės elektrinės (AE). Žadama kelti šios jėgainės saugumo klausimą tarptautiniuose formatuose, siekti, kad Baltarusija laikytųsi aukščiausių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų bei vykdytų tarptautinius įsipareigojimus.
I. Ruginienės programoje teigiama, kad Astravo AE eksploatavimas kelia nuolatinę grėsmę, žadėta išlaikyti jėgainės klausimą ES politinėje darbotvarkėje, dėl jos uždarymo neišsprendus visų aplinkosaugos ir branduolinės saugos problemų.
Anot K. Budrio, dalis šių aspektų atsispindės Vyriausybės priemonių plane.
„Nereikėtų žiūrėti į Vyriausybės programą kaip į grėsmių vertinimo dokumentą ar nacionalinio saugumo strategiją, kur surašomi viso spektro rizikos veiksniai, pavojai, grėsmės. Čia kitokio pobūdžio dokumentas. Tai yra politinis programinis dokumentas, ką konkrečiai darysime“, – aiškino ministras.
Jis taip pat tikino, kad Baltarusijai nekeičiant savo politikos, Lietuva toliau pasisakys už Minskui įvestų sankcijų pratęsimą.
„Jeigu bus tokios sąlygos, tai laikysimės, kitokios sąlygos bus, tai kitaip laikysimės. Bet kiekvieną kartą, kai ateis Užsienio reikalų ministerijos siūlymas, ką reikia daryti, tai priežastis bus nurodyta: Lietuvai reikia to, to ir to ir dėl to siūlome laikytis tokios pozicijos. O ne dėl to, kad kažkam kitam reikia, ar dėl to, kad kažkas tiesiog užsispyręs nori, kad būtų tiesiog sankcijos tęsiamos“, – sakė K. Budrys.
Pirmąsias sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimui Lietuva įvedė 2020 metais po masinių represijų, kurių imtasi prieš tūkstančius protesto dalyvių, reikalavusių panaikinti prezidento rinkimų rezultatus ir surengti sąžiningus rinkimus.
Nuo 2022-ųjų vasario 1-osios Lietuva yra sustabdžiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzitą po to, kai JAV, reaguodamos į žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, 2021 metais pritaikė sankcijas didžiausiai šios šalies kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“.
Sankcijas baltarusiškoms trąšoms po kurio laiko pritaikė ir ES, jos dar metams pratęstos šį vasarį.
Amerikiečiai šiemet sankcijas atšaukė, o vėliau kreipėsi į Lietuvą ir kitas regiono šalis dėl galimybių trąšų tranzitą atnaujinti.
(be temos)