„Vakar apsikeitėme žinutėmis su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu. Jo žinia buvo tokia, kad gyvendami šalia karo (...) zonos, jie puikiai supranta, kad tokie dalykai gali atsitikti, neskuba teikti atribucijos, kokia tai yra raketa, bet, labai tikėtina, kad tai yra raketa šalies, kuri pradėjo agresiją“, – žurnalistams Medininkuose teigė G. Nausėda.
„Tikimybė, kad tokie incidentai gali kartotis, gali dažnėti, priklausomai nuo operacijų intensyvumo – ji, deja, yra. Štai kodėl turime toliau stiprinti oro gynybą ir pasiekti, kad vis dėlto visuose aukščiuose mūsų oro gynyba būtų stipri ne tik detekcijos prasme, bet ir kovos su tais skraidančiais objektais prasme“, – pabrėžė jis.
Be to, šalies vadovas sakė K. Nawrockiui išreiškęs solidarumą ir pasiūlęs Lietuvos pagalbą šioje situacijoje.
„Lenkijai išreiškiau savo solidarumą, paklausiau, ar šioje situacijoje galėtume kažkuo padėti. Kol kas, aišku, ypatingos pagalbos nereikia, bet padėkojo prezidentas už mūsų pasiūlymą. Pažadėjome ir toliau vienas kitam laikyti artimą ryšį“, – dėstė G. Nausėda.
Kaip skelbta, ketvirtadienį per Krizių valdymo grupės posėdį Liubline Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Liublino vaivadijoje greičiausiai nukrito Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101. Jis pabrėžė, kad Lenkijos kariuomenė puikiai supranta, kaip svarbu padėti Ukrainai naikinti Rusijos raketas, sviedinius ir dronus dar jiems esant Ukrainos oro erdvėje.
Pasak jo, Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinės vadavietės vadas generolas Ireneuszas Nowakas pranešė, kad per naktinę ataką Ukrainos naikintuvai iki pat Lenkijos sienos mėgino perimti Lenkijos link skridusias raketas.
Vėliau NATO patvirtino, kad nežinomas objektas, kuris ketvirtadienio rytą sudužo Lenkijoje, buvo Rusijos raketa.
Po šio incidento Lenkijos valdžios institucijos pradėjo tyrimą. Nuo smūgio kilęs sprogimas paliko apie 10 metrų pločio kraterį netoli rytinėje šalies dalyje esančio Tarnavos-Kolionios kaimo, maždaug 80 km atstumu nuo Ukrainos sienos.
Lankydamasis įvykio vietoje, D. Tuskas sakė, kad „nėra pagrindo manyti, kad Lenkija buvo šios raketos taikinys.“
„Šalies pasirengimas galimoms grėsmėms dar nėra pakankamas“
G. Nausėda sako neturintis naujos informacijos apie galimas Rusijos provokacijas prieš NATO valstybes, tačiau ragina išlikti ramiems ir būti pasirengusiems atremti galimas grėsmes. Kartu šalies vadovas pabrėžia – nors gynybos pajėgumai nuosekliai stiprinami, pasirengimo lygis galimiems pavojams kol kas nėra pakankamas.
„Ne, kažkokios naujos informacijos nėra. Visi puikiai suprantame, kad Rusija yra suinteresuota, kad ta įtampa, psichologinė ir visokia kitokia įtampa, mūsų valstybėse išliktų, todėl turime būti ramūs, turime pasitikėti savimi ir tikrai nepasiduoti toms provokacijoms, kurios vyksta. Ne visais atvejais ir jie valdo situaciją, reikia tai pripažinti, ir galimas dalykas, kad jie visai nesiekia, kad taip atsitiktų. Bet, vis dėlto, čia jau turime daugiau galvoti ne apie tai, ką jie ten galvoja arba ką jie planuoja, bet kiek mes esame pasirengę atremti šitas provokacijas ir palaikyti mūsų žmonių saugumą“, – žurnalistams penktadienį teigė G. Nausėda.
„Šiuo metu dar ne, tikrai ne. Darbai vyksta kiekvieną dieną. Įsigyjama tai, kas mums labiausiai reikalinga. Ir aš labai tikiuosi, kad visa tai sueis į visumą, bus integruota ir tikrai (…) pasieksime aukščiausią lygį to, ką galime šiandien pasiekti už esamus finansinius išteklius, tai yra užtikrinti saugų dangų virš Lietuvos“, – paklaustas, ar jį tenkina šalies pasirengimas galimoms grėsmėms, sakė G. Nausėda.
Kaip skelbė ELTA, kiek anksčiau prezidentas interviu TV3 televizijai teigė, kad yra duomenų, jog Rusija planuoja tam tikras selektyvias kinetines operacijas prieš kaimynines valstybes. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva ruošiasi galimoms provokacijoms.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodė, jog pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui.
Tiesa, jis taip pat pažymėjo, jog Lietuvos žvalgyba gauna signalų apie augančią Kremliaus agresiją, nors gausėjančių rusų karinių pajėgų pasienyje, kaip nurodė jis, nėra fiksuojama. Vis tik R. Kaunas sakė, kad Lietuvos žvalgyba indikuoja apie augančią Kremliaus agresiją.
Savo ruožtu G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigė, kad NATO sąjungininkai, esant kritinei saugumo situacijai dėl galimų Rusijos provokacijų regione, būtų pasirengę Lietuvoje dislokuoti papildomų pajėgumų.
Naujausi komentarai