„Rusų kalbos mokėjimo, nemokėjimo diskusija yra labai keista“, – Žinių radijui antradienį sakė ministrė.
Ji pabrėžė esanti už tai, jog būtų vartojama valstybinė kalba, tačiau pastebėjo, kad dalis piliečių, ypač vyresnio amžiaus, „kaip kalba, taip kalba“.
Nemokėjimo diskusija yra labai keista.
„Man atrodo, čia dar susiję ir su tokia pagarba. Ar mes vystome atskirtį ir, žinot, rūšiuojame žmones į gerus ar blogus, su mumis ar ne su mumis. Tai man toks požiūris nelabai patinka“, – teigė I. Ruginienė.
Kaip skelbė BNS, Vilniaus miesto savivaldybė praėjusią savaitę pranešė, kad nebepriims gyventojų prašymų ir skundų rusų kalba raštu. Informacija šia ir kitomis ne ES valstybių kalbomis bus teikiama žodžiu, jei jas mokės konkretus darbuotojas.
Rusų kalbos taip pat atsisakyta interneto svetainėje bei administracijos klientų eilių valdymo sistemoje.
Šiuo savivaldybės žingsniu suabejojo ir I. Ruginienės partijos kolega, Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, kyla klausimų, dėl kokių priežasčių priimtas toks sprendimas – ar tai politinė iniciatyva, ar komunikacinis žingsnis.
Sostinės mero Valdo Benkunsko teigimu, šis sprendimas yra nuoseklios savivaldybės vykdomos politikos dalis.
Savivaldybė praėjusią savaitę taip pat pranešė plečianti lietuvių kalbos mokymosi galimybes užsienio kilmės gyventojams. Šiemet nemokamuose kursuose ir nuotoliniuose mokymuose planuojama apmokyti daugiau kaip tūkstantį žmonių, o tam skirtas papildomas 300 tūkst. eurų finansavimas.
Be to, rudenį sostinėje pradės veikti kalbos klubai, kurie reguliariai veiks skirtingose miesto vietose. Iki šių metų pabaigos planuojama, kad Vilniuje gyvenantys užsieniečiai galės savarankiškai mokytis lietuvių kalbos tam skirtoje mokymosi platformoje.
(be temos)
(be temos)
(be temos)