„Oro gynybos misija labai aiškiai sakoma, kad mes ginsime kiekvieną centimetrą, kaip giname kiekvieną centimetrą ant žemės, taip ginsime ir kiekvieną centimetrą ore“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ministras.
Prezidentas Gitanas Nausėda misijos perkvalifikuojamą vadino vienu iš esminių trečiadienį pasibaigusių NATO viršūnių susitikimo Ankaroje rezultatų.
Kaip rašė BNS, Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, Baltijos šalys pastaruosius kelerius metus aktyviai siekė, kad Aljanso oro policijos misija būtų transformuota į oro gynybos.
Šis klausimas tapo dar aktualesnis, į Baltijos šalis vis įskrendant kariniams dronams. Iš pradžių pareigūnai teigė, kad į ES valstybes patenka rusų dezorientuoti ukrainiečių dronai, tačiau pastaruoju metu daugėja nuomonių, kad Rusija tyčia nukreipia Ukrainos dronus į Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Suomiją.
Baltijos šalyse dislokuoti NATO naikintuvai šiuo metu lydi virš Baltijos jūros skraidančius Rusijos karinius orlaivius ir patruliuoja palei Aljanso sieną su Rusija ir Baltarusija.
R. Kauno teigimu, po tokio sprendimo Aljanso pajėgų Europoje vadas gauna papildomus įgaliojimus ir papildomus įrankius oro gynybai užtikrinti.
„Šis sprendimas įgalina NATO sąjungininkų Europoje vadą turėti papildomus įrankius, dedikuotas oro gynybos priemones, kurias jis savo įsakymais galėtų perdislokuoti į tas valstybes, kurios susidurtų su didesnėmis problemomis. Šiuo metu didžiausia įtampa yra rytų Aljanso oro erdvėje“, – teigė jis.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.
(be temos)
(be temos)
(be temos)