„Su Vladislavu Kondratovičium, Marija Jakubauskiene aš planuoju susitikti artimiausiu metu. (...) Jeigu ne šią savaitę, tai kitos savaitės pradžioje tikrai planuoju tą daryti ir kalbėtis su jais kaip profesionalais, savo sričių žinovais, kurie galėtų matyti save mano komandoje arba atskirų ministerijų komandose“, – žurnalistams antradienį sakė M. Sinkevičius.
Jis jau anksčiau yra išreiškęs norą savo komandoje matyti laikinai pareigas einantį vidaus reikalų ministrą V. Kondratovičių, sveikatos apsaugos ministrę M. Jakubauskienę ir finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną.
Naujajame kabinete į šias pozicijas pateikti Martynas Katelynas, Linas Kukuraitis, Taurimas Valys.
Pasak paskirtojo premjero, susitikimas su V. Kondratovičiumi ir M. Jakubauskiene gali įvykti kitą savaitę, nes artimiausiu metu, antradienį pateikus Vyriausybės programą Seimui, jis numato lankytis frakcijose, komitetuose.
„Tai sunku suplanuoti, esi ne savo laiko valdytojas, o gal labiau įkaitas, nes tau suplanuoja, kada reiks pasirodyti“, – nurodė M. Sinkevičius.
BNS rašė, kad nauja Vyriausybė formuojama socialdemokratams pertvarkius valdančiąją koaliciją – iš jos pašalinus „Nemuno aušrą“ ir įtraukus Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – bei M. Sinkevičiui pasiryžus tapti premjeru.
Vyriausybės programai dar turės pritarti Seimas. Tai uždegs žalią šviesą naujo Ministrų kabineto darbo pradžiai.
Pirmojo vizito norėtų vykti į Vokietiją
Pradėjęs eiti premjero pareigas socialdemokratas M. Sinkevičius pirmojo vizito norėtų vykti į Vokietiją.
„Vakar Valstybės dienos minėjime, vėliavos pakėlimo šventėje, mačiau Vokietijos ambasadorių ir pasakiau, kad kai ir jei bus patvirtinta Vyriausybės programa ir gausiu oficialius įgaliojimus, norėčiau apsilankyti Vokietijoje“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis.
„Apie kitus vizitus kol kas negaliu pasisakyti. Žinoma, kad neabejotinai tarp pirmųjų vizitų bus ir Briuselis“, – teigė politikas.
Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių saugumo srityje, iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje turėtų būti dislokuota vokiečių brigada.
Teigia, kad principinė pozicija dėl požiūrio į Baltarusiją nėra pasikeitusi
Opozicijai nerimaujant dėl XXI Vyriausybės programoje pasikeitusio tono Baltarusijos atžvilgiu, paskirtasis premjeras socialdemokratas M. Sinkevičius teigia, kad principinė pozicija nesikeičia.
„Ne“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis, paklaustas, ar principinė pozicija dėl Baltarusijos nėra pasikeitusi.
„Ten yra tikrai vieta, kur aiškiai pasakyta, kad stiprinsime izoliaciją Baltarusijai, jeigu ji toliau bendradarbiaus arba padės vykdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tai apie izoliaciją yra kalbama, tik gal kitoje vietoje, bet tai nėra eliminuota iš Vyriausybės programos“, – tvirtino M. Sinkevičius.
Kaip rašė BNS, premjerės pareigas baigiančios Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas siekis imtis „aktyvių veiksmų, kad būtų toliau išlaikyta Rusijos ir Baltarusijos tarptautinė izoliacija“ naujojo XXI Ministrų kabineto programoje perrašytas į siekį imtis „aktyvių veiksmų, kad būtų toliau išlaikyta Rusijos tarptautinė izoliacija“.
Minskas šioje dalyje neminimas.
Baltarusijos izoliacija paminėta kitoje programos vietoje, kur įsipareigojama: „Jei Baltarusija toliau rems Rusijos agresiją prieš Ukrainą arba vykdys hibridines atakas prieš ES ar Ukrainą, stiprinsime izoliaciją ir spaudimą“.
M. Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programoje taip pat kiek pakeista retorika dėl Astravo atominės elektrinės. Žadama kelti šios jėgainės saugumo klausimą tarptautiniuose formatuose, siekti, kad Baltarusija laikytųsi aukščiausių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų bei vykdytų tarptautinius įsipareigojimus.
I. Ruginienės programoje teigiama, kad Astravo AE eksploatavimas kelia nuolatinę grėsmę, žadėta išlaikyti jėgainės klausimą ES politinėje darbotvarkėje, dėl jos uždarymo neišsprendus visų aplinkosaugos ir branduolinės saugos problemų.
Pirmąsias sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimui Lietuva įvedė 2020 metais po masinių represijų, kurių imtasi prieš tūkstančius protesto dalyvių, reikalavusių panaikinti prezidento rinkimų rezultatus ir surengti sąžiningus rinkimus.
Nuo 2022-ųjų vasario 1-osios Lietuva yra sustabdžiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzitą po to, kai JAV, reaguodamos į žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, 2021 metais pritaikė sankcijas didžiausiai šios šalies kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“.
Sankcijas baltarusiškoms trąšoms po kurio laiko pritaikė ir ES, jos dar metams pratęstos šį vasarį.
Amerikiečiai šiemet sankcijas atšaukė, o vėliau kreipėsi į Lietuvą ir kitas regiono šalis dėl galimybių trąšų tranzitą atnaujinti.
Naujausi komentarai