„Negaliu pasakyti taip vienašališkai (kad bus peržiūrėti suplanuoti įsigijimai – BNS), yra gi įvairūs formatai, yra Valstybės gynimo taryba, yra karinis patarimas, yra kariuomenė, čia negali taip užduoti tono, kad vienašališkai ateinu ir bus dabar kitaip. Reikia išgirsti ekspertų (nuomonę – BNS), kurie turi ir patirtį, ir supratimą, ir įsiklausyti į jų pozicijas, bet klausimų iš mano pusės tikrai bus, kodėl taip, o kodėl ne kitaip“, – pirmadienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija sakė jis.
„Jeigu tam yra argumentuoti atsakymai, tai, matyt, tais atsakymais reikės ir kliautis. Jeigu tam atsakymų nėra, o tiesiog einama inertiškai, kad taip esame suplanavę ir dabar veiksime tik taip, o ne kitaip, tai mes turbūt turime žiūrėti į tas realijas ir to, ko reikia, tą įsigyti pirmiau, o kas gali palaukti, turbūt gali palaukti“, – teigė M. Sinkevičius.
Anot jo, visi sutaria, kad krašto apsaugos srityje yra trys pagrindiniai prioritetai – oro gynyba, Vokietijos brigados dislokavimas iki 2027 metų pabaigos ir nacionalinės divizijos sukūrimas iki 2030 metų.
„Oro gynyba dabar yra pirmoje vietoje“, – sakė socialdemokratų vadovas.
Klausimą dėl įsigijimų iškėlė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, atkreipęs dėmesį, kad Krašto apsaugos ministerija už 1 mlrd. eurų perka sunkvežimių, tuo metu oro gynybai skyrė 0,5 mlrd. eurų.
Kandidatas į premjerus svarstė, kad sunkvežimių ar pėstininkų mašinų įsigijimus būtų galima išdėlioti laike šiek tiek kitaip, o dabar koncentracija turėtų būti į oro erdvės apginamumą.
BNS rašė, kad birželio pradžioje Krašto apsaugos ministerija pranešė, jog sudarė sutartį su įmone „Veho Lietuva“, atstovaujančia „Mercedes-Benz Group AG“ ir „Daimler AG“, dėl maždaug 1 mlrd. eurų vertės įvairios paskirties karinių visureigių bei sunkvežimių įsigijimo.
(be temos)
(be temos)