„Gyvename tokiu laikotarpiu, kai civilinė sauga yra vienas iš dalykų, apibrėžiančių mūsų kaip valstybės pasirengimą. Turbūt pradėti reikėtų nuo dabartinės sistemos įvertinimo. Na, toks eilinis auditas galbūt reikalingas atlikti“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje antradienį kalbėjo M. Katelynas.
Jo teigimu, 60-yje savivaldybių vyrauja skirtingi civilinės saugos standartai, yra nevienodas pasiruošimas, tai reikėtų įvertinti.
„Mano idėja būtų savivaldybių nespausti, nekelti pernelyg didelių reikalavimų, bet tokią pozityvią diskriminaciją įvesti paviešinant žemėlapį ir įvertinant kažkokiu pažymiu, kur kiekviena savivaldybė galėtų matyti, kad ji atsilieka nuo bendro vaizdo“, – sakė politikas.
Vienu iš savo prioritetų jis taip pat įvardija regionų politiką kontroliuojančio departamento ar kito juridinio vieneto įkūrimą, valdantiesiems atsisakius Regionų ministerijos idėjos.
„Buvo berods XIX Vyriausybės programoje iškeltas tikslas įsteigti Regionų ministeriją, patvirtinus XX Vyriausybės programą, to tikslo nebeliko. Dabar yra svarstoma apie departamentą ar kitokį juridinį darinį šalia VRM, (...) dar nėra apsispręsta“, – nurodė M. Katelynas.
„Manau, tai tikrai reikėtų daryti, galbūt net perimant tam tikras kompetencines sritis iš kitų ministerijų, kad viskas būtų sutelkta po vienu stogu“, – pridėjo jis.
M. Katelynas taip pat pabrėžė, kad lėšų skirstymo regionų politikai skaidrumą užtikrins regionų plėtros tarybos.
„Dešimt šių tarybų vienija skirtingas savivaldybes ir tikrai jos visos nėra socialdemokratinės, yra ir konservatorių, ir kitų partijų atstovų“, – sakė kandidatas vadovauti Vidaus reikalų ministerijai.
„Nėra taip, kad kiekviena savivaldybė varstys ministerijos duris, ir tiktai socialdemokratai bus priimami, o visi kiti bus neįleidžiami. Viskas vyksta per regionų plėtros tarybas, tai nėra ministro ir vieno iš merų ar kelių merų susėdimas ir pinigų padalijimas“, – pažymėjo M. Katelynas.
Jis pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos (ES) skirstymą Lietuva turi du regionus, bet kartu turi dešimt minėtų plėtros tarybų.
„Mano pozicija būtų labiau žiūrėti per dešimt atskirų regionų. (...) Čia yra viena iš galimybių, kaip galima organizuoti paramos skirstymą, kokios priemonės bus finansuojamos“, – sakė M. Katelynas.
„Atplėšti (...) funkcijas iš kitų ministerijų yra sudėtinga. (...) Jeigu bus politinė valia, viskas yra įmanoma ir manau, kad kažkokiu būdu Vyriausybės programą įgyvendinsime“, – pridūrė jis.
Be civilinės saugos audito ir regionų departamento idėjos vystymo savo prioritetais M. Katelynas taip pat įvardijo pareigūnų atlyginimų susiejimą su darbo rezultatu, migracijos politikos griežtinimą.
Kaip rašė BNS, politiko manymu, pagal ES solidarumo mechanizmą Lietuva kitąmet turėtų sumokėti už visus migrantus, kai šiemet Vyriausybė nusprendė priimti 58 migrantus iš Kipro ir sumokėti 1,4 mln. eurų už nepriimamų užsieniečių dalį.
Nežada konkretaus pareigūnų algų didinimo
Vadovauti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pateiktas M. Katelynas nežada konkretaus pareigūnų algų didinimo, bet kalba apie ilgalaikį atlyginimo planą maždaug po penkerių metų.
„Nenorėčiau daryti tos klaidos, kurią padarė mano nueinantis pirmtakas, kad duočiau konkrečius pažadus procentais ar kažkokiu fiksuotu dydžiu, nes puikiai visi suprantame, kad biudžetas nėra guminis“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje antradienį kalbėjo M. Katelynas.
Pirmuoju valstybės finansavimo prioritetu jis įvardijo gynybą, pabrėždamas, kad „tai suvalgys didžiausią mūsų biudžeto dalį“.
„Ne vien atlyginimų dydis turėtų apspręsti visą gerinimą, bet nuspėjamumas, ko (pareigūnai – BNS) galėtų tikėtis. Tas ilgalaikis planas yra reikalingas ir aš tikrai siekčiau (...) galbūt 2030–2032 metams ilgalaikio atlyginimų didinimo plano, (...) nes per dvejus su puse metų mes priiminėsime du biudžetus, tai įsipareigoti kažką trumpam laikotarpiui nebūtų nuspėjama“, – pažymėjo politikas.
Visgi jis tikino, kad „pareigūnų atlyginimų peržiūra tikrai bus“, o jeigu valdantiesiems pavyktų sutarti dėl ilgalaikio algų kilimo, susitarimo būtų laikomasi ir kitoje kadencijoje.
„Aš norėčiau, kad tai nebūtų kiekvienais metais padrikas žiūrėjimas, kad tai būtų ilgalaikis įsipareigojimas. (...) Jeigu pavyktų pasiekti susitarimą su pareigūnais, su profesinėmis sąjungomis, ir tai būtų priimta bendrai, tikėčiausi, kad tas sprendimas būtų išlaikomas“, – sakė M. Katelynas.
BNS rašė, kad pernai lapkritį protestavę pareigūnai kaltino Vyriausybę nevykdant pažado nuo 2026-ųjų jų darbo užmokestį vidutiniškai didinti 7 procentais.
Laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius yra sakęs, kad didinti pareigūnų algas 7 proc. buvo įsipareigojusi Gintauto Palucko Vyriausybė, o pagal Ingos Ruginienės Ministrų kabineto programą daugiau lėšų reikia gynybai, kitiems poreikiams.
Galiausiai Seimas patvirtino 7 proc. pareigūnų atlyginimo fondo augimą, kas leido 24–162 eurais padidinti mažiausiai uždirbančių pareigūnų algas, tačiau profsąjungų toks augimas netenkino.
V. Kondratovičiaus duomenimis, jeigu būtų siekiama kitąmet pareigūnų algas vidutiniškai didinti 5 proc., tam papildomai reikėtų 25 mln. eurų, o 7 proc. – 35 mln. eurų.
2026 metų valstybės biudžete visai vidaus reikalų sistemai skirta 1,07 mlrd. eurų.
Palaiko mokestį už visus migrantus pagal ES mechanizmą
Pretendentas vadovauti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) M. Katelynas palaiko mokestį už visus migrantus pagal Europos Sąjungos (ES) solidarumo mechanizmą vietoje dalies jų priėmimo į šalį, kaip buvo nuspręsta šiemet.
„Aš asmeniškai turiu poziciją, kad geriau yra susimokėti ir neerzinti visuomenės, kadangi šiuo geopolitiniu laikotarpiu tikrai yra visuomenės jautrumas labai svarbus klausimas ir aš būčiau už tai, kad susimokėtume už visus“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje antradienį kalbėjo M. Katelynas.
Tačiau jis nežadėjo, kad būtent toks sprendimas bus priimtas kitąmet.
„Aš nenoriu dalinti pažadų, sakau, kokia mano pozicija. Kaip pavyks tai įgyvendinti, matysime rezultate“, – nurodė politikas.
Kaip rašė BNS, pagal ES solidarumo mechanizmą Lietuva ketina priimti 58 migrantus, esančius Kipre, ir sumokėti 1,4 mln. eurų įmoką už tą dalį užsieniečių, kurių nepriims.
Laikinasis vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius anksčiau minėjo, jog pirmi migrantai į Lietuvą turėtų atvykti kitąmet, o sprendimas dėl migrantų priėmimo ir įmokos kiekvienais metais bus peržiūrimas.
Be to, M. Katelynas kelia idėją VRM kas mėnesį skelbti migracijos statistiką, taip didinant visuomenės pasitikėjimą atvykėliais.
„Vienas iš dalykų, kuriuos norėčiau padaryti (...), kiek yra deportuota, kiek nusikaltusių padaryti kasmėnesinę statistiką, kur gyventojai galėtų ministerijos puslapyje matyti, kokia yra migracijos situacija“, – sakė politikas.
„Jeigu visuomenė, gyventojai žinotų, kas atvyksta, kiek, kokių specialybių gal net, tikrai tai prisidėtų prie to, kad geroji migracija būtų priimtina, o mano, kaip ministro, darbas – ieškoti priemonių, kaip tą nelegalią ir piktnaudžiavimą migracija užkardyti“, – pridėjo kandidatas į ministrus.
Jis teigė „nesantis atviros migracijos šalininkas“, bet kartu pastebintis, kad visuomenės žinių stygius ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią migraciją „padaro baubu“.
BNS skelbė, kad ES solidarumo mechanizmas numato įpareigojimą Bendrijos narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele.
Migracijos departamento gegužės duomenimis, Lietuvoje iš viso registruota per 218 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi.
Naujausi komentarai