„Jeigu nebus plėtros, Europos Sąjunga neišsilaikys. Jeigu Europos Sąjunga (...) nepriims Ukrainos, neišsilaikysim su dabartine struktūra“, – antradienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje paklaustas apie Bendrijos ateitį kalbėjo K. Budrys.
Jo teigimu, svarbiuose klausimuose koją kiša vienbalsiškumas. Šį aspektą kaip problemą akcentavo ir kitų Bendrijos sostinių politikai, po to, kai buvusio Vengrijos lyderio Viktoro Orbano vadovaujama Vyriausybė blokavo sprendimus dėl pagalbos Ukrainai bei sankcijų Rusijai.
Pasak K. Budrio, todėl uždavinys ir Lietuvai, ir visai Europai yra siekti būti relevantiškiems naujame pasaulyje, formuoti pasaulinę darbotvarkę bei padaryti ES geopolitiniu subjektu.
„Aš manau, kad pagrindinė priemonė Europos Sąjungai iš vidaus susikratyti yra staigi plėtra. Ir kuo toliau, tuo labiau tas yra akivaizdu“, – aiškino jis.
„Šiandien bus atidarytas antras iš eilės klasteris, šeštas pagal numerį su Ukraina ir Moldova (...). Nėra tokio dalyko buvę nuo 2002 metų. Tai Europos Sąjungos plėtra, ji vyksta, bet vis tiek ne taip, kaip mes norėtume, kad pamatytume rezultatus bent jau iki 2030 metų“, – pabrėžė ministras.
Kaip rašė BNS, Lietuva pasisako už tai, kad Ukraina į ES įstotų 2030 metais.
ES oficialiai pradėjo stojimo derybas su Ukraina dar 2024 metų birželį, pradėdama sudėtingą procesą, kuris paprastai trunka ne vienus metus ir apima derybas dėl visko – nuo žemės ūkio iki teisinės valstybės principų.
Tačiau tai buvo iš esmės simbolinis žingsnis, o patį procesą nuo to laiko stabdė V. Orbanas.