Žmonės yra pasiskirstę į dvi grupes. Vieni mano, kad tai, kas įvyko, yra katastrofa. Kiti svarsto, kad niekas nėra nuo to apsaugotas – bažnyčios valdyme yra tiek gerų, tiek blogų dalykų. Savo įžvalgomis su „Žinių radijo“ žurnalistu dalijosi portalo „15min“ vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis ir „Lietuvos ryto TV“ laidų vedėjas Rimvydas Paleckis.
– Rimvydai, ar tai, kas įvyko, jus nustebino?
– R.P.: Ne. Jei šis atvejis būtų pirmas, jis būtų mane nustebinęs. Nustembame tada, kai nežinome, nes kol nežinome, atrodo, kad to nėra. Tačiau mes gyvename pasaulyje. Tokių pavyzdžių yra ir kitose šalyse – Lenkijoje, Vatikane ir Pietų Amerikoje. Šie dalykai yra labai slepiami, todėl kai jie išaiškėja, įvyksta sprogimo efektas. Tai uždara, archaiška bendruomenė. Daug valdžios yra koncentruota tam tikrose rankose, kur nėra jokios atskaitomybės ir pasaulietinė valdžia beveik neturi galimybių kištis. Ten yra žmonės, o ne Dievai ar angelai, kurie, įgavę visą tai, pradeda ieškoti ekstravagantiškų laiko praleidimo formų ar malonumų. Tai galimai sudaro palankesnę terpę pedofilijai nei kur nors kitur. Jei žmogus jaučiasi saugiai tai darydamas, jis pasiduoda pagundoms. Diskutuojama, ar tai yra liga, ar ne. Tačiau žmogus, kuris turi tokį poreikį, randa būdą jį patenkinti. Ši istorija manęs nenustebino, bet vis dar stebina bažnyčios reakcija. Kunigai, kurie yra labai kalbūs visomis kitomis temomis, apie tai nekalba.
– Vaidotai, o kas nustebino jus?
– V.B.: Visada pribloškia ir sukrečia griaunama žmonių vaikystė ir jaunystė. Taip, mums reikia bandyti vertinti tai racionaliai, bet akivaizdu, kad visiems užverda kraujas ir emocijos. Vaikų seksualinis išnaudojimas yra labai didelio masto problema ne tik Lietuvoje. Pernai oficialiai suskaičiuota 400 seksualinio išnaudojimo atvejų. Daugelis mokslininkų, remdamiesi duomenimis, spėja, kad tikrasis skaičius gali būti 10 kartų didesnis. Tūkstančiai vaikų kasmet patiria seksualinį išnaudojimą. Tai nėra tik bažnyčios problema, bet bažnyčia yra padidintos rizikos zona dėl hierarchinės struktūros, bendruomenės uždarumo ir aiškaus autoriteto. Bažnyčios vadovybė turi prisiimti atsakomybę. Paskutinis atvejis rodo, kad sistema kelis dešimtmečius neveikė. Tai nebuvo vienkartinis atvejis, kai kunigas, vienąkart padaręs nusikaltimą, buvo nutvertas už rankos. Tai buvo sistemingas išnaudojimas.
– Politikai sureagavo ir siūlė sprendimus, tačiau niekaip nesureagavo prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip tai vertinti?
– R.P.: Palaukime. Gal jis Madeiroje, dar nemačiau jo grįžusio. O kalbant rimtai, sunku pasakyti. Tokie dalykai kelia visokių minčių. Galbūt yra kokios nors priklausomybės, santykiai, susitarimai, nors G. Nausėda jau nebekandidatuos. Gal jis artimiausiu metu pasisakys, aš nenoriu spekuliuoti. Bet tai, kad jis nesureagavo, yra viešai pastebėta. To pakanka, kad kiekvienas pasidarytų savo išvadas.
– Ar tylėdamas Nausėda pralošia ar laimi?
– V.B.: Manau, kad pralošia. Tai yra tema, į kurią reikėtų sureaguoti, žinoma, pasveriant žodžius. Tai yra teisėsaugos tyrimas ir negalima tiesiogiai kištis, kad nebūtų pakenkta bylai. Bet galima pasakyti moralinį vertinimą. Tyla atrodo keista ir neprofesionali. Šiais laikais informacijos sklaida yra stipriai pagreitėjusi. Jei tu nekalbi, tuomet kalba už tave ir apie tave. Valstybės vadovui reikėjo pasisakyti tema, kurią aptaria visa visuomenė.
– R.P.: Yra vienas niuansas, kuris galėtų šiek tiek apginti G. Nausėdą. Tai yra įtarimai, o ne teismo sprendimas. Žmogus yra nekaltas tol, kol nėra teismo sprendimo. Tai turėtų galioti visiems, bet politikoje yra ir kitų niuansų. Kunigai, pasirodo, irgi yra vieši asmenys. Buvo ginčų, ar paviešinus jų pavardes nebus pakenkta aukoms.
– Ar supratote, kodėl Generalinė prokuratūra neviešino jų pavardžių?
– R.P.: Tam, kad nepakenktų aukoms. Aš supratau taip ir jie taip paaiškino. Ne vienas žmogus man sakė, kad yra rizika, nes mažose bendruomenėse galima nesunkiai atsekti aukas. O jų apsauga turėtų būti pirmoje vietoje. Bet G. Nausėda nepaviešino tų pavardžių, jos ir taip yra viešos. Galbūt tai galėjo sulaikyti jį nuo komentarų.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)
(be temos)