„Vienas iš klausimų, susijusių su bendra užsienio ir saugumo politika, bus plėtra. Kalbėdami apie plėtrą, pirmiausia turime omenyje tas šalis, kurios mums yra artimiausios, nors ne tik jas. Moldova yra viena iš jų“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo K. Budrys.
Pasak ministro, Lietuva sieks, kad plėtros procesas būtų grindžiamas šalių kandidatų pasiektais rezultatais, o ne politiniais sprendimais.
„Neturime teisės politizuoti proceso, kuris turi būti grindžiamas nuopelnais. Anksčiau matėme, kaip kai kurios valstybės narės šį procesą pavertė politiniu įkaitu. Jeigu veiktume pagal taisykles ir reglamentus, jeigu tiesiog vadovautumėmės Europos Komisijos ataskaitomis, kurios nešališkai vertina pažangą, judėtume greičiau nei dabar“, – sakė jis.
Tuo metu Vilniuje viešintis Moldovos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi (Mihajumi Popšojumi) pabrėžė tikintis Lietuvos lyderystės šalies pirmininkavimo ES Tarybai metu, siekiant tolesnės šalies pažangos stojimo į Bendriją procese.
„Lietuva, kaip niekas kitas, supranta, kokį kelią Moldova nuėjo, atsižvelgiant į mūsų bendrą sudėtingą istoriją. Todėl labai tikimės Lietuvos lyderystės ES pirmininkavimo metu, kad šis procesas būtų patikimai ir tvariai tęsiamas“, – sakė jis.
„Galite būti tikri, kad Moldova įgyvendins savo įsipareigojimus, kaip tai darė iki šiol, ir taip pat palengvins jūsų pastangas. Jums niekada nereikės įtikinėti kitų, kad Moldova vykdo savo įsipareigojimus, nes mūsų veiksmai kalbės patys už save, kaip ir iki šiol“, – pabrėžė M. Popsoi.
BNS rašė, jog Moldova dėl narystės yra pradėjusi antrąjį derybų skyrių. Prašymą dėl prisijungimo prie Bendrijos šalis pateikė tuo pačiu metu kaip ir Ukraina.
Pasak K. Budrio, dar keturias derybines grupes dėl Moldovos narystės Bendrijoje tikimasi atverti iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžios kitų metų sausį.
„Nuo tada pereisime į kitą plėtros etapą, kitus vertinimus ir procesus. Lietuva iš tiesų siekia paspartinti šį procesą, nes turime ambicingą grafiką. Terminai artėja ir norime, kad pažanga visose srityse būtų pasiekta kuo greičiau“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Dabar esame 2026 metų viduryje, ir, kalbant apie 2030-uosius, tai yra realu, tačiau turime judėti pirmyn“, – pabrėžė jis.
K. Budrio teigimu, Moldovos integracija į ES nėra vienintelis Lietuvos ir Moldovos bendradarbiavimo klausimas – šalys taip pat daug dėmesio skiria ekonominiams, saugumo ir gynybos ryšiams.
Anot jo, Lietuva taip pat sieks su Moldova pasidalyti per pastaruosius metus sukaupta patirtimi, perduoti ją ir kitoms ES valstybėms, nes hibridinės grėsmės ir bandymai daryti įtaką demokratiniams procesams kelia iššūkių visai Europai.
„Incidentai, su kuriais susidūrėme Lietuvoje ir Baltijos šalyse, buvo patirti ir Moldovoje. Tai bepiločių orlaivių įskridimai, jų atakos, įvairios sabotažo operacijos ir kitos veiklos“, – sakė ministras.
Savo ruožtu M. Popsoi akcentavo, kad Moldova su Rusijos vykdoma hibridine veikla susiduria jau kelerius metus, tačiau įvairių bandymų daryti įtaką šalies vidaus procesams būta nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.
„Tiesiog neturėjome tam pavadinimo. Dabar turime pavadinimą ir esame linkę viską vadinti hibridine veikla, tačiau matėme ne vieną įsiveržimą į mūsų oro erdvę, o tai kelia vis didesnį nerimą“, – kalbėjo Moldovos vicepremjeras.
BNS rašė, jog kaltinimai dėl su Rusija siejamų hibridinių atakų girdimi visoje Europoje.
Dar antradienį Vokietija apkaltino Rusiją praėjusį mėnesį strateginiame Leipcigo oro uoste įvykdžius bandymą surengti hibridinę ataką, panaudojant droną su sprogmenimis, ir paskelbė apie diplomatines atsakomąsias priemones.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) sakė, kad vis įžūlesni Rusijos bandymai destabilizuoti Europą kelia vis didėjančią kraujo praliejimo riziką.
Danijos žvalgybos tarnyba ketvirtadienį įspėjo, kad Kremlius aktyviai rengia sabotažo operacijas prieš šalies gynybos pramonę.
Prancūzijos vidaus žvalgybos vadovė praėjusią savaitę verslo forumo metu pareiškė, kad rugpjūčio mėnesį Vokietijos oro uoste aptiktas dronas su sprogmenimis yra signalas, jog taikiniu gali tapti ir Prancūzijos įmonės.
Naujausi komentarai