„Tiek, kiek aš turiu informacijos, kol kas galiu pasakyt, kad kritinės infrastruktūros apsauga nėra pakankama, kad mes galėtume kalbėt apie tai, kad tos galimos grėsmės iš oro būtų preventyviai kaip nors atremiamos“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė Seimo narys.
L. Kasčiūnas pabrėžė Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir kariuomenės bendradarbiavimo svarbą.
„Vien VST pajėgumu gali neužtekti, todėl būtina sąveika su kariuomene, – kalbėjo parlamentaras. – Kariuomenė turi daugiau resursų ir jais tikrai reikia kažkaip dalintis, koordinuojant savo veiksmus, užtikrinant tarpusavio sąveiką.“
Be to, L. Kasčiūnas paragino vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrus tartis, kaip kariuomenės įsigyjama įranga, ypač skirta kovai su bepiločiais orlaiviais, galėtų būti naudojama ir Vidaus reikalų ministerijos sistemos reikmėms.
BNS skelbė, kad kariuomenė padeda užtikrinti suskystintųjų dujų terminalo (SGD) Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija Alytaus skirstyklos, transformatorių pastotės Alytaus rajono savivaldybėje bei Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės apsaugą.
Operacinį rajoną ir konkrečias užduotis kariai derina su Viešojo saugumo tarnyba, kuri rūpinasi kritinės infrastruktūros apsauga.
Kariuomenė apsaugą šiems objektams teikia jau nuo birželio 18 dienos – R. Kaunas birželio 17 dieną pasirašė tai numatantį įsakymą, pirmadienį ministras jį pratęsė iki metų pabaigos.
BNS rašė, kad NATO rytinio sparno šalių lyderiai pastaruoju metu viešai perspėjo turintys žvalgybos informacijos apie Rusijos rengimąsi įvairiomis kinetinėmis priemonėmis surengti provokacijas jų valstybėse.
Maskvos ketinimai rengti provokacijas yra siejami su Rusijos sunkumais mūšio lauke Ukrainoje ir noru pasiekti kokį nors greitesnį laimėjimą.
Kremlius atmeta kaltinimus dėl planuojamų rengti išpuolių ir vadina juos pretekstu prieš Rusiją nukreiptai militarizacijai.
Naujausi komentarai