Moterys pasakojo, kad kelionės idėja joms kilo visiškai netikėtai, mat jos, keturios draugės, iki tol dar niekada nebuvo kartu išvykusios.
„Galvojome, kokį čia nuotykį sugalvojus. Visos keturios labai mėgstame žygius. Galvojome: važiuojame kemperiu kur nors pažygiuoti. Taip ir nusigavome iki Vokietijos“, – pasakojo keliautoja Rasa Ašmonaitė.
Iš pradžių draugių planuose buvo Lenkija ir Čekija. Tačiau vos įsėdusios į kemperį jos planus pakeitė, o galutine stotele tapo Vokietija.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kemperiui vairuoti pakanka įprastos B kategorijos vairuotojo pažymėjimo, tačiau iššūkių vis tiek kilo. Moterys pabrėžė, kad svarbiausia – lėta ir rami praktika.
„Mes – keturios moterys, visos vairuojančios, bet tik viena buvo turėjusi trumpą kemperio vairavimo patirtį. Tai buvo nuotykis ne tik pakeliauti, bet ir pavairuoti tokią transporto priemonę“, – sakė R. Ašmonaitė.
Anot moterų, kelionė nebuvo iš lengviausių – teko susidurti su iššūkiais ir net pasikonsultuoti su dirbtiniu intelektu.
„Pačią pirmą dieną iš tikrųjų susidūrėme su tuo, kaip prisipilti vandens į baką, kokį kurą pilti, kas dar papildomai pilama prie kuro, kaip prijungti elektrą. Pirmą dieną atvažiavome ir net nežinojome, į kurią rozetę ir kurį laidą kišti. Nuo pat pirmos dienos mokėmės išgyventi kemperyje. Prieš tai visiškai nesiruošėme ir net nežinojome, kaip tai padaryti, bet mūsų draugas „ChatGPT“ šiek tiek padėjo išgelbėti visą situaciją“, – kalbėjo keliautoja Indrė Kaminskaitė.
Kelionėje moterys rimtų konfliktų neturėjo, tačiau atviravo, kad kelionė kemperiu tikrai sutvirtino jų draugystę, mat pasitaikė įvairių neplanuotų situacijų, kurias reikėjo spręsti čia ir dabar.
„Pavyzdžiui, reikėjo spręsti vandens, elektros ar nakvynės klausimus, nes nebuvome suplanavusios, kur miegosime, kur apsistosime ir panašiai. Keliaujant kemperiu nėra taip, kad gali tiesiog bet kur nuvažiuoti ir bet kur sustoti. Vis tiek turi susirasti kempingą, išsiaiškinti, kurioje vietoje jis yra. Visa tai turi aiškintis važiuodamas. Pasitaikė įvairiausių iššūkių, kurie kartais privesdavo prie konfliktų, bet, manau, labai puikiai susitvarkėme ir pačios iš to pasijuokdavome. Iš to išėjo labai geras turinys, nes važiavome ir viską filmavome. Rasa viską filmuodavo ir montuodavo, todėl turėjome nuostabų realybės šou, kuris mūsų auditorijai buvo labai įdomus. Supratome, kad žmonėms nėra įdomu, kur važiavome ir ką pasiekėme. Žmonėms buvo įdomu, kaip išgyvenome visą kelionę su visais konfliktais, džiaugsmais ir vargais“, – tikino I. Kaminskaitė.
Planuojantiems panašią kelionę moterys turi patarimų. Jos atkreipia dėmesį, kad svarbiausia – laiku užsirezervuoti kemperį, mat sugalvojus išvykti tą pačią dieną jo gali ir nepavykti gauti. Taip pat pataria iš anksto išsiaiškinti, kur važiuosite, nes tai užima laiko, kurį kelionėje būtų galima skirti bendravimui ir smagiam laiko leidimui.
„Kelionę susiplanavome prieš metus, kemperį taip pat užsisakėme gana anksti ir išsiaiškinome, kad jie rezervuojami labai iš anksto. Nuo balandžio iki vėlyvo rudens viskas būna užimta“, – kalbėjo I. Kaminskaitė.
Moterys teigė, kad vienuolikos dienų kelionė kiekvienai kainavo po tūkstantį eurų. Jos svarstė, kad keliaujant automobiliu ir užsisakant apgyvendinimą per „Airbnb“ kaina būtų labai panaši. Tačiau, anot jų, su kemperiu galbūt nepavyksta nuvažiuoti taip toli kaip lengvuoju automobiliu dėl jo gabaritų ir šiek tiek mažesnio greičio.
Moterys taip pat atkreipė dėmesį, kad kemperyje mažoka vietos, nors tai draugėms didelių problemų nesukėlė.
„Tai labai mažas, vieną didelį kambarį primenantis mūsų vadinamasis butas. Erdvės mažos, dušas ir tualetas taip pat maži. Bet šią problemą išsprendėme labai paprastai. Žinote, keturioms moterims net nereikia durų užsidaryti. Čia tarp mūsų kalbant“, – juokavo R. Ašmonaitė.
„Tačiau didžiausias iššūkis buvo karštis. Patekome į pačius didžiuosius karščius ir išsiaiškinome, kad, pavyzdžiui, kondicionierius neveiks, jeigu neįjungtas variklis arba kemperis neprijungtas prie elektros. Jeigu sustosime kur nors laukinėje gamtoje, kondicionierius tiesiog neveiks. Karštis buvo tikras iššūkis. Net nežinau, ar tai įmanoma iš anksto suplanuoti. Tiesiog reikia žinoti, kad tikriausiai teks važiuoti į kempingą ir prisijungti prie elektros“, – teigė I. Kaminskaitė.
Tačiau kelionė baigėsi laimingai ir dainingai.
„Tiesą sakant, kelionę užbaigėme gana ramiai. Prie Lietuvos sienos dar dvi naktis likome Lenkijoje, prie Augustavo ežerų. Taip ramiai atsikvėpėme, labai daug reflektavome apie pačią kelionę ir grįžome jau su daina „Lietuva brangi“ – pasiilgusios“, – juokėsi R. Ašmonaitė.
Naujausi komentarai