Kada reikalingas statybos leidimas šiltnamiui?
Prieš pradedant statyti ar atnaujinti šiltnamį svarbu įvertinti ne tik vietą ar konstrukciją, bet ir teisinius reikalavimus, – nuo šiltnamio parametrų priklauso, ar reikės statyti leidžiančio dokumento.
Jei šiltnamis (statinys) atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
• pastato aukštis didesnis nei 5 m;
• bendrasis plotas didesnis nei 80 kv. m (į bendrąjį plotą įskaičiuojami visų patalpų plotai, išskyrus rūsio patalpas);
• atstumas tarp atraminių konstrukcijų didesnis nei 6,0 m;
• rūsiai ar pusrūsiai (jei tokie įrengiami) yra už pastato ribų;
• rūsiai ar pusrūsiai yra didesni nei vieno aukšto;
• statinys atitinka kitus ypatingojo ar neypatingojo statinio požymius,
jis priskiriamas neypatingiesiems arba ypatingiesiems statiniams. Tokiu atveju privaloma parengti projektinę dokumentaciją, gauti statyti leidžiantį dokumentą ir pranešti apie statybos pradžią. Statybą leidžiančius dokumentus išduoda vietos savivaldybės.
Jei šiltnamis atitinka visus šiuos kriterijus:
• aukštis neviršija 5 m;
• bendrasis plotas neviršija 80 kv. m;
• atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m;
• rūsiai ar pusrūsiai neįrengiami už pastato ribų ir ne didesni nei vieno aukšto;
• statinys neturi ypatingojo ar neypatingojo statinio požymių,
jis laikomas nesudėtinguoju statiniu.
Tokiu atveju projektas, statyti leidžiantis dokumentas ir pranešimas apie statybos pradžią yra privalomi tik tada, kai šiltnamis statomas kurorto teritorijoje. Kitais atvejais nesudėtingajam šiltnamiui statyti statybos leidimas nereikalingas.
Jeigu kyla klausimų dėl konkrečios situacijos ar abejojate, ar reikalingas statybos leidimas, visada galite pasikonsultuoti su Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistais – tai padės išvengti klaidų ir užtikrins, kad statyba vyktų sklandžiai.
Ar, statant stoginę automobiliui, reikalingas kaimyno sutikimas?
Planuojant stoginės statybą svarbu įvertinti ne tik jos vietą sklype, bet ir atstumą iki sklypo ribos ir stoginės parametrus.
Dažniausiai klausimų kyla statant stogines arčiau sklypo ribos, todėl, prieš pradedant darbus, verta pasitikrinti reikalavimus – tai padeda išvengti ginčų su kaimynais ir galimų pažeidimų.
Stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų).
Kai stoginė, atskiras stogą turintis inžinerinis statinys, statoma vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose ir išlaikomas 3 m atstumas iki sklypo ribos, rašytinio besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimo nereikia.
Rašytinis kaimyno sutikimas privalomas:
• statant stoginę arčiau kaip 3 m, tačiau ne arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (atstumą skaičiuojant horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis yra didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypo ribos;
• statant stoginę arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
Sodo sklypuose stoginė turi būti statoma ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad ji nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Jei statote mėgėjų sodo žemės sklypuose
Sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų.
Sodo namą, t. y. 1 grupės nesudėtingąjį pastatą, galima statyti be statybą leidžiančio dokumento, jei jis ne kurorte. Sodo namo didžiausias aukštis gali būti 5 m, o didžiausias bendrasis plotas – 50 kv. m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m. Sodo namų rūsiai (pusrūsiai) negali būti įrengiami už pastatų ribų ir būti didesni nei vieno aukšto. Į bendrąjį plotą, nustatant nesudėtingojo statinio kategoriją, įskaičiuojami visų pastato aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotai, išskyrus rūsio patalpų plotą.
Žemės savininkai ir kiti naudotojai, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Kai pastatams neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas ir nereikia pranešti apie statybos pradžią, statytojas (užsakovas) privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus. Taip pat privalo iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, gauti tų statinių savininkų arba statinių valdytojų, naudotojų sutikimus, kai jie įgalioti tokius sutikimus suteikti.
Vienbučiams gyvenamiesiems namams, nepriklausomai nuo jų parametrų, visada privaloma parengti projektą ir gauti statyti leidžiantį dokumentą bei pranešti apie statinio statybos pradžią.
Atskirai stovintiems pastatams, kurių bendrasis naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kv. m, nenustatomi minimalūs energinio naudingumo klasės reikalavimai ir A++ energinės klasės reikalavimai netaikomi.
Kai sodo namo bendrasis plotas didesnis nei 50 kv. m, laikoma, kad statomas vienbutis gyvenamasis namas, kuriam visada privaloma parengti projektą ir gauti statyti leidžiantį dokumentą bei pranešti apie statinio statybos pradžią.
Bendruoju atveju, mėgėjų sodo teritorijos žemės sklypai skirti mėgėjų sodininkystei, mėgėjų sodų paskirties pastatams, vienbučių paskirties pastatams. Šiuo metu nei sodo namai, nei vienbučiai gyvenamieji namai atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais (patalpomis) neskaidomi.
Parengta pagal VTPSI informaciją
Kokie tai statiniai?
Ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos, yra potencialiai pavojingų įrenginių, taikomi sudėtingi konstrukciniai ar technologiniai sprendimai, taip pat visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, aukštybiniai daugiabučiai ar kultūros paveldo statiniai.
Neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas nei ypatingiesiems, nei nesudėtingiesiems statiniams.
Naujausi komentarai