Ir kas gi galėtų ginčytis? Pamačius jo „Minkšta konstrukcija su virtomis pupelėmis“ paveikslą daugeliui gali kilti klausimų. Pats apie save S. Dali galvojo itin puikiai, tuo galima įsitikinti perskaičius jo autobiografinę knygą „Slaptas Salvadoro Dali gyvenimas“.
Štai kelios frazės, kaip save apibūdino nemirtingasis kūrėjas:
„Taigi ši unikali knyga yra pirmasis dienoraštis, kurį kada nors yra parašęs tikrasis genijus“.
„Aš tobulėju. Atrandu vis naujų savo genialumo išraiškos galimybių“.
Vienoje vietoje S. Dali rašė apie studijuotus filosofus. Žinoma, savu stiliumi.
„Tačiau aš privalėjau pralenkti Nyčę viskuo, netgi ūsais!“.
Tik nereikia supainioti fakto apie autorių, jis nebuvo klaikus savimyla ir mokėjo pasišaipyti iš savęs. Tą puikiai byloja paveikslas „Minkštas autoportretas su kepta šonine“.
Europoje ir pasaulyje – įtampa
Dailininkas gimė 1904 m. ir gyveno iki 1989 m. Tai buvo neramūs laikai, mat siautė Ispanijos pilietinis, Pirmasis pasaulinis ir Antrasis pasaulinis karai. Dar vėliau – ir Šaltasis karas.
Viename iš žymiausių kūrinių menininkas išreiškė Ispanijoje nujaučiamą politinę įtampą. Galbūt pavadinimas kiek ilgokas, bet juk tai – S. Dali. Niekas negalėjo pakeisti jo nuomonės.
„Minkšta konstrukcija su virtomis pupelėmis (pilietinio karo nuojauta)“. Šiais laikais, kai įvairūs pavadinimai būna poros žodžių, toks pasirinkimas glumina. Bet ne tiek, kiek pats paveikslas.
Jo 1941 m. nutapytas „Karo veidas“ – itin kraupus paveikslas, puikiai atspindintis to laikotarpio žiaurumus, kurie vyravo Europoje.
Galima spėlioti, kad įvairiausios pasaulinės įtampos, tarkime, komunizmo bandymas sukurti naują žmogų, įkvėpė S. Dali mintis išreikšti kūriniu „Geopolitinis vaikas stebi naujojo žmogaus gimimą“.
Žąsinas ir masturbatorius
Šis yra vienas iš keisčiausių, labiausiai nenuspėjamo genijaus parašytų, skyrių. Čia S. Dali pasakojo, kaip į porcelianinio žąsino skulptūrą įkištų gyvą žąsiną, paliktų styroti tik kaklą. Kad gyvūnas neskleistų nepageidaujamų garsų, jo snapui būtų padarytas auksinis žnybtuvėlis. Bet čia keistumai nesibaigė.
Žąsiną ant stalo S. Dali norėjo padėti per pietų metą, prie garbingų svečių. O patiekiant desertą, „pasirodys koks nors azijatas arba šiaip japonas su turkišku kimono, laikantis rankose nuostabųjį analinį masturbacinį smuiką su specialia žąsiniška atauga, kurią jis ir įves žąsinui į išeinamąją angą“.
Tikrai įdomu, bet, tikėtina, kad tai buvo kasdieninės genijaus mintys, kurių paprastiems žmonėms nelemta suprasti.
Apsėstas užpakalių ir žmogiškų funkcijų
Švelniai išprotėjęs menininkas savo autobiografijoje ne kartą išreiškė, kad yra tiesiog apsėstas dujų leidimo ar bezdėjimo ir užpakalinės dalies apskritai. Žinoma, ši nepaaiškinama manija pasireiškė ir jo kūriniuose.
Savo autobiografijoje vyras užpakalinės kūno dalies funkcijoms skyrė ne vieną, ne du ar tris, o ištisus 11 skyrių su papildymais, t.y. pusę knygos. Kūrėjas atviravo, kad dėl meilės šiai temai jis dažnai buvo kritikuojamas.
„Į bet kurį mano nupieštą užpakalį su atverta analine anga buvo žiūrima labai įtariai“.
Apie anksčiau aprašytą masturbatorių dailininkui papasakojo kunigaikštienė P.
Teigta, kad tokį nepaprastą daiktą lauktuvių iš Kinijos S. Dali pažadėjo parvežti kunigaikštienės P. vyras.
Nieko keista, kad „analinis masturbatorius“ taip sužavėjo menininką. Esą tai yra kiniškas smuikas su vibruojančia atauga.
„Šią ataugą iš pradžių reikia įsikišti į išeinamąją angą, o po to – štai čia ir prasideda pats malonumas – antrąjį ataugos galą įtaisyti į vaginą“.
Menininkas rašė, kad tinkamai įstačius mechanizmus, grojant smuiku specialiai masturbacijai parašytas partitūras, jaučiamas „nuostabus orgazmo pojūtis“.
Tikiu, kad tai ir yra tikroji meno paskirtis – išmušti iš vėžių net ir labiausiai nejautrų žiūrovą, provokuoti jį galvoti, svarstyti, abejoti. Bene visi šio dailininko paveikslai (ir tekstai) būtent tai ir skatina.
Keistas iki galo
Jeigu kada nors norėjote pažinti, koks įspūdingas ir iki negalėjimo keistas buvo protas, nutapęs visam pasauliui žinomus paveikslus, rekomenduoju S. Dali autobiografiją. Tačiau jei skaityti patys esate nenusiteikę, pateiksiu dar keletą rinktinių citatų iš jo knygos.
„Dramblio kaukolė, – atsakiau aš. – Tiesiog dievinu dramblių kaukoles. Ypač vasarą. Neįsivaizduoju, kaip aš be jų gyvenčiau. Man būtų sugadinta visa vasara, jei kur nors šalimais nesivoliotų bent viena dramblio kaukolė“.
„Šį rytą, kai aš smaksojau savo tupykloje, mane vėl aplankė geniali nuojauta“.
„Dar vaikystėje įpratau nusitaikęs momentą, kuomet manęs negalėdavo iš netyčių užklupti tėvai ar namų tarnai, paslapčiomis tyčia išpilti sau į užantį pačius lipniausius saldžios kavos su pienu likučius“.
„Ačiū tau, Viešpatie, kad tu pasiuntei man šiuos skrandžio negalavimus. Jų taip trūko sugrąžinti visiškai mano dvasinei pusiausvyrai“.
„Bjauriuosi špinatais, nes tai – žolė be kaulų. Patikėkite manimi, pats geriausias, tauriausias ir vienintelis vartojamas dalykas, kuris yra špinatuose – tai smėlis“.
„Dali kartojasi? Kartojasi ir jūra, ir saulėlydis, ir aušra...“.
„Sapnuoju neužmirštamą sapną. Gulbė, prikimšta sprogstamųjų granatų, kurios išnešioja paukštį į skutelius“.
„Piešdamas Kristų, aš netikėtai pastebiu, jog jis visas susideda būtent iš raganosio ragų“.
Apie S. Dali
Pilnas šio ispano vardas buvo Salvadoras Felipas Žasintas Dali Domenekas. Jis žinomas ne tik kaip dailininkas, bet ir kaip tapytojas, grafikas ir skulptorius. Dėl savo ypatingų paveikslų užsitarnavo vieno žymiausių siurrealizmo atstovų vardą.
Vyras nuo jaunumės buvo ekscentriškas. Vos pradėjęs studijuoti dailę, buvo išmestas iš akademijos, nes rėžė, kad niekas neturi kompetencijos jį egzaminuoti.
Kaip ir visi menininkai, S. Dali turėjo įkvėpimo šaltinį, arba kitaip, mūzą. Šiam kūrėjui tai buvo jo žmona Jelena Djakonova. Vyras ją vadino Gala ir buvo šiai itin atsidavęs.
„Tačiau… Užteko man prabūti siurrealistų draugėje tik vieną savaitę, ir aš įsitikinau, jog Gala buvo šimtą kartų teisi“, – rašė S. Dali.
„Maža to, tai genijus, kuriam teko unikalus šansas susijungti su Galos – pačios unikaliausios šio laikmečio mitologinės moters – genijumi“.
Keistas, unikalus ir genialus, taip galima apibūdinti šį dailininką ir jo kūrinius. Skaitant jo autobiografiją kyla įvairių minčių ir tampa aišku tik viena – pilnai suprasti S. Dali yra neįmanoma užduotis.
Jo žymesni darbai:
„Karo veidas“;
„Šv. Antano gundymas“;
„Minkšta konstrukcija su virtomis pupelėmis (pilietinio karo nuojauta)“;
„Geopolitinis vaikas stebi naujojo žmogaus gimimą“;
„Bulgarų vaikas valgo žiūrkę“;
„Autoportretas“;
„Deganti žirafa“;
„Sapnas, išprovokuotas bitės skrydžio aplink granato vaisių, sekundė prieš pabundant“;
„Kraujuojančios rožės“;
„Didysis masturbatorius“;
„Ranka“ ir daugelis kitų.
Naujausi komentarai