Kernavėje šių metų Joninės buvo išskirtinės

Nors dauguma lietuvių švenčia Jonines, Kernavėje, kaip ir kasmet, laikomasi senųjų tradicijų – čia minima Rasų šventė.

Lankytojus pasitiko lauko žolėmis ir gėlėmis papuošti šventės vartai.

„Pro juos kvietėme visus žengti paliekant namuose visus rūpesčius, negandas ir problemas“, – sakė šventės organizatorė Kristina Stankevičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Atvykusieji buvo nusiteikę puikiai – dangus giedras, o oras įšilęs iki 25 laipsnių.

„Oras užsakytas, pasisekė visoms Janėms ir Jonams“, – juokavo viena šventės dalyvė.

„Netikėjome, nes prognozės buvo blogos, bet papuolė labai geras oras“, – kalbėjo kita lankytojas.

Rasų šventė Kernavėje minima jau 59-ąjį kartą.

„Pradininkai romuviečiai, susibūrę į mažą grupelę, atgaivino ir rekonstravo seniausias tradicijas pagal rašytinius ir etnografinius šaltinius. Rasos yra tarsi mūsų tautos atgimimo simbolinė šventė“, – pasakojo K. Stankevičienė.

Rasos yra tarsi mūsų tautos atgimimo simbolinė šventė.

Kasmet čia suplūsta tūkstančiai žmonių iš visų Lietuvos kampelių.

„Labai laukiau šokinėjimo per ugnį, žolelių rinkimo. Čia tiesiog magija – žmonės susirenka kartu, o programa yra be galo įdomi“, – sakė viena šventės viešnia.

„Mano žmona Janė. Tos Joninės kartais vargina, todėl pabėgome nuo šventimo namuose“, – juokėsi kitas lankytojas.

„Laužai, dainos, saulės palydėjimas, aukuro uždegimas, saulės pasitikimas – kviečiame visus ir laikomės šių tradicijų“, – teigė K. Stankevičienė.

Ant vieno iš Kernavės piliakalnių stovėjo apeigų kupolė. Rasų vakarą čia susirenka daugybė žmonių, norinčių išbandyti senovės burtus.

Vienas populiariausių susijęs su vainikais. Netekėjusios merginos juos meta atgal – tikima, kad po tiek metų, kiek iš kelinto karto vainikas užkibs, jos ir ištekės.

Iš lauko ir daržo gėlių pintas vainikas – vienas svarbiausių šventės simbolių.

„Pati pyniau. Sudėjau daugiau nei septynias žoles, kad kitais metais būtų sėkmės, gerovės ir sveikatos“, – pasakojo viena dalyvė.

Nors vainikus pina ne visi, šventėje jų galima ir įsigyti.

„Vakare, pašokinėję per laužus, žmonės vainikus plukdo upėje. Sakoma, kad kurių žmonių vainikai susiliečia, tuos gyvenimas ir suveda“, – aiškino prekybininkė Jūratė.

Po apeigų ir burtų žmonės turėtų praustis ryto rasoje, šokti pagal liaudies ansamblių muziką ir šokinėti per laužus.

„Švęsime iki penkių ryto“, – sakė K. Stankevičienė.

Skaičiuojama, kad šiemet Rasas Kernavėje švęs apie 17 tūkst. žmonių.

„Šiais metais mūsų šventė buvo ypatinga sakraline dalimi – dalyvavo romuviečiai. Išties buvo labai graži aukuro uždegimo dalis“, – sakė K. Stankevičienė.

Panašu, kad mažiesiems šventės dalyviams tai viena laukiamiausių vakaro dalių.

„Labiausiai laukiau, kada prasidės ugnis. Labai gražu ir dar man patinka kepti bulves“, – pasakojo berniukas.

„Tai tarsi Kalėdų priešingybė – ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Vyksta gamtos virsmas“, – sakė vienas šventės dalyvis.

Po Joninių nakties dienos pamažu ims trumpėti.