Nuteistajam iki bausmės termino pabaigos dar likę apie pusantrų metų.
„Situacija darosi sunkiai paaiškinama. Iki 2027 metų vasario 1-osios, kai lygtinis paleidimas man bus taikomas privaloma tvarka ir teismo patvirtinimo nebereikės, liko 145 paros. Per tą laiką klausimus dėl mano lygtinio paleidimo teismai, tikėtina, svarstys dar tris, o gal ir penkis kartus“, – rašoma V. Gapšio pranešime.
Lygtinio paleidimo komisija nusprendė lygtinį paleidimą taikyti.
„Apylinkės teismas savo nutartyje pripažino, kad atitinku abu įstatyme nustatytus kriterijus: esu atlikęs reikiamą bausmės dalį, o mano nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir vis tiek nutarimo nepatvirtino remdamasis reikalavimais, kurių Bausmių vykdymo kodekse nėra: rizikos „pokyčiu" tada, kai rizika ir taip žema, „išskirtinai teigiamu charakterizavimu", kurio niekas neapibrėžia, ir tuo, kad nepripažįstu kaltės“, – teigia buvęs parlamentaras.
V. Gapšys teigia, jog skunde išsamiai išdėstė motyvus ir nurodė ankstesnę Kauno apygardos teismo praktiką – nutartis, kuriomis šis teismas ne kartą yra panaikinęs apylinkės teismų sprendimus, priimtus remiantis minėtais argumentais.
Pasak V. Gapšio, Kauno apygardos teisme šių metų pradžioje susiformavo išskirtinė praktika: lygtinio paleidimo klausimus čia nagrinėja trijų teisėjų kolegija.
Buvęs politikas teigia, kad 2025 metais tokios bylos Kaune buvo nagrinėjamos vieno teisėjo, o Vilniaus apygardos teisme, sprendžiant iš viešai skelbiamų nutarčių, taip yra ir dabar. Naujoji Kauno apygardos teismo praktika jam kelia abejonių dėl teisėtumo.
„Įstatyme aiškiai nustatyta: „Kai skundžiamą nutartį žemesniajame teisme priėmė vienas teisėjas, aukštesniajame teisme skundą nagrinėja vienas teisėjas; kai nutartį žemesniajame teisme priėmė teisėjų kolegija, aukštesniajame teisme skundą nagrinėja trijų teisėjų kolegija”, – tvirtina V. Gapšys.
„Pirma, sieksiu, kad mano bylą nagrinėtų kitas apygardos teismas, o Kauno apygardos teismo teisėjai nusišalintų. Antra, esu įsitikinęs, kad teismų suformuotas lygtinio paleidimo taisyklių aiškinimas prieštarauja Konstitucijai – įstatymas nenustato, kokiais kriterijais vadovaudamasis teismas gali nepatvirtinti Komisijos nutarimo tada, kai nenustato nei Komisijos faktinių klaidų, nei netinkamo įstatymo taikymo. Todėl skunde prašau teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tokiu atveju nebereikėtų ieškoti argumentų, kodėl žmogus, kurio riziką specialistai keturis kartus iš eilės įvertino kaip žemą, vis dar turi būti laikomas laisvės atėmimo vietoje“, – pranešime rašo V. Gapšys.
V. Gapšys kalinamas nuo 2023-iųjų lapkričio, kai Lietuvos apeliacinis teismas jį pripažino kaltu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-ųjų spalį patvirtino V. Gapšio kaltę, skirdamas jam ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Buvęs parlamentaras nuteistas už tai, kad pažadėjęs atlikti taip pat kalinamo verslininko Raimondo Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gavo 12,1 tūkst. eurų nuolaidą Darbo partijos politinei reklamai ir 15 tūkst. eurų paramą įstaigai „Meno ir sporto projektai“.
Laisvės atėmimu „MG grupės“ politinės korupcijos byloje taip pat nuteistas buvęs parlamentaras Eligijus Masiulis. Jis su R. Kurlianskiu taip pat siekė laisvės anksčiau laiko, bet teismai prašymų iki šiol netenkino.
Drauge šioje korupcijos byloje nuteisti buvę parlamentarai Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius bei trys juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis, Darbo partija ir „MG grupė“. Jiems iš viso skirta apie 1,8 mln. eurų baudų.
Naujausi komentarai