Dviejų mėnesių mergaitė iš Ukmergės mirė Kauno klinikose, kur buvo atvežta itin sunkios būklės. Medikai nurodė, kad kūdikis sirgo reta genetine liga – Patau sindromu – ir svėrė mažiau nei 2 kilogramus.
Po tragedijos pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo netinkamo tėvų pareigų vykdymo, o visuomenėje diskusijas sukėlė ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai. Tarnyba siekia iš šeimos paimti šešis ten augančius vaikus.
Portalo LRT.lt duomenimis, „iš 6 šiuo metu auginamų vaikų trys yra dabartinių sutuoktinių vaikai, du vyriausieji turi kitą biologinį tėtį, o vienas vaikas – dar trečią, kuris galbūt gyvena užsienyje. Jaunesniųjų vaikų amžius apytiksliai – 3, 4 ir 5 metai, vyresniesiems yra 14, 15 ir 17 metų. Miręs kūdikis buvo 7-asis vaikas šeimoje.“
Apie visuomenę suskaldžiusią situaciją pasisakė šeimą pažįstanti pagalbininkė gimdymo metu Eglė. Ji sutiko pasidalinti mintimis su LNK.LT. Iš arti mačiusi, kaip šeimoje augo vaikai, ji nusprendė netylėti.
„Aidint garsiai vienos šeimos istorijai ir jų tragedijos analizavimui, tiksliau gal reiktų sakyti – narstant po kaulelį ir duodant draskyti visiems kas tik netingi... Ką moka žmonės tai – nukryžiuoti, nežinant tiesos. O tiesa visada kažkur per vidurį.
Iš vienos pusės norisi išjungti šį triukšmą, o iš kitos tai taip stipriai kažką manyje liečia, kad pajutau impulsą išsakyti ir savo mintis. Stebėjau šios mamos įrašus nuo pradžių, vos ji atidavė savo dukrą medikams gelbėti, kuomet jau buvo pasiekta kritinė stadija…
Klausiau jos įrašų ir manyje kilo įvairūs jausmai… Gal todėl, kad šiek tiek šią moterį pažįstu. Pažinau ją prieš 12 metų, kuomet ji dar turėjo tik du ar tris vaikus. Pasakysiu labai nuoširdžiai, matydama jau tada kaip ji maitina savo vaikus ir kaip jie atrodo jau tada, man buvo gaila vaikų… Mačiau alkį vaikų akyse, kuomet jie matė kaip kiti valgo visokį maistą, o jiems buvo ir matyt iki šiol galima valgyti tik žalią maistą. Mačiau nenormaliai išpūstus vaikų pilvukus, kaip matome Afrikoje pas skurstančius vaikus.
Tą dieną minint Jonines, mes visi ten buvę žmonės buvome verčiami valgyti žalią maistą ir tik jos gamintą… Būrelis žmonių nebeapsikentėme ir nuošaliai užsikūrę laužiuką slapta nuo tos moters kepėme bulves ir lapnojome su sviestu ir čia atėjo jos dukra, prisėdo ir kaip laukinis vilkiukas įsmeigė akis į mano bulvę… Sakau: nori? Ji tik linksėjo. Ir aš daviau tai mergytei tą bulvę su sviestu ir stebėjau kaip ji godžiai valgė SVIESTĄ… Tada ir supratau, kad čia kažkas labai ne taip…“ – rašė moteris.
Ji atskleidė, kad ir pati anksčiau buvo žaliavalgė, tačiau nujautė, kad situacija diskusijų objektu tapusioje šeimoje – visai kitokia.
„Taip, aš pati vis ieškau kaip gyventi sveikiau ir pati pora metų prieš 16 metų buvau žaliavalgė ir bandžiau „kankinti“ vaikus tik žaliu maistu, bet mane vaikai greitai pastatė į vietą. Sūnus tuo metu būdamas 10 metų pasakė: pati ir valgyk tas žoles.
Nesmerkiu žaliavalgių, tikrai yra protingų žaliavalgių, bet mano nuojauta jau tada kuždėjo, kad ši mama prisidengdama natūralumu, daro žalą savo vaikams iš kažkokio ligoto fanatizmo ir be empatijos. Kartais vis susidurdavo mano keliai su šia moterimi, bet aš jos labai vengdavau…
Tik stebėjau ir galvodavau, kada gi ji užklius institucijoms su savo gyvenimo būdu.
Nieko nėra blogai neskiepyti vaikų – pati neskiepijau. Nieko nėra blogo gimdyti vaikus namuose – pati gimdžiau. Nieko nėra blogo valgyti sveikai. Nieko nėra blogo norėti gyventi natūraliai arčiau gamtos – pati tokia esu. Nieko nematau blogo ugdant ir mokant atsakingai vaikus namuose, nors pati tam nesiryžau. Pažįstu daug šeimų gyvenančių pasirinkus natūralų gyvenimo būdą ir jos mane žavi. Tačiau ši mama man visada kėlė keistus jausmus viduje“, – atviravo Eglė.
Moteris atskleidė ir tai, kad pati augo ne su tėvais, o su močiute. Patirtimi ji pasidalijo norėdama pabrėžti, kad vaikams augti su tėvais – ne visada geriausias sprendimas ir reikia atsakingai atsižvelgti į aplinkybes.
„Šiuo pasisakymu nedarau jokių išvadų tos šeimos, patyrusios vaiko netektį, atžvilgiu. Šiuo tekstu norisi man pasiųsti žinutę: ŽMONĖS, BAIKITE LINČIUOTI IR GELBĖTI! Šioje istorijoje turi vykti tyrimas ir aš tik už tai, todėl šiek tiek pasidalinau savo asmenine patirtimi stebint šią mamą.
Kuomet stebėjau jos pasidalinimus, o tuo tarpu jos dukrytei palaikė gyvybę medikai, manyje kilo motiniškas pyktis: ką tu, motin, čia veiki soc. tinkluose ir be perstojo vis kalbi tą patį per tą patį. Iš kur pas tave tiek jėgų ir noro rodytis soc. tinkluose? Juk tu ką tik esi pagimdžiusi motina, tavo kūdikis mėnesį merdėjo maitinimas su pipete… Ir neslėpsiu, stebėjau visa tai ir viduje kilo keisti jausmai, kol po vienos moters kultūringo komentaro po jos įrašu padėjau liuksą. Moteris ten išsakė mano mintis: „ką tu, mama, čia darai, kai tuo metu tavo kūdikis kovoja su mirtimi?”
Po mano liukso po šiuo komentaru, buvau tos mamos blokuota. Ką tai rodo? Dinkite visi, kuriems mūsų negaila. Tai ne apie empatiją, tai apie dėmesio troškimą“, – savo poziciją dėstė Eglė.
Ji linkėjo tragedijos sukrėstai šeimai ramybės sunkiu metu, tačiau pabrėžė, kad mano, jog ir pačiai mamai galimai reikia pagalbos – tik ne tokios, kokios ji prašo.
„Linkiu tai šeimai likti ramybėje kol nors šiek tiek aprims netekties skausmas. Bet taip pat manau reikia stebėti šią šeimą ir bandyti jai padėti humaniškesniais būdais, bet padėti bus galima tik tada, kai ši mama susivoks, kad jai pagalba labai reikalinga, bet kitokia, nei ji pati šiuo metu transliuoja. O mums likti budriems, bet ne aršiems“, – rašė kūdikio netekusią šeimą pažįstanti moteris.
Naujausi komentarai