Plačiau apie tai pasakojo SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė.
– Visuomenėje gajus mitas, jog į sukčių pinkles dažniausiai patenka tik garbaus amžiaus bei rusiškai kalbantys senjorai. Kaip iš tikrųjų atrodo nukentėjusiųjų portretas?
– Kai kalbame apie sukčiavimą, labai dažnai turime įsitikinimą, kas tampa jo aukomis. Senjorai, galbūt mažiau patirties su technologijomis turintys žmonės, kuriuos lengviau apgauti arba kurie prasčiau atpažįsta apgaules. Tiesa, SEB banko atlikta 2025 metų sukčiavimo aukų analizė šį įsivaizdavimą pakeitė, nes sukčiavimo aukos portretas yra visai kitoks.
Jei iš mūsų turimų duomenų reikėtų nupiešti, kaip atrodo sukčiavimo aukos portretas, jis atrodytų taip: 49-erių metų didmiesčio gyventojas, dirbantis privačiame sektoriuje. Dažniausiai į sukčiavimo pinkles patenkantis ne nuolat, bet vieną kartą. Tiesa, to vieno karto kaina yra labai konkrečiai apibrėžta – nuostolis siekia beveik 3 tūkst. eurų. Kitas įdomus skaičius – 65 proc. sukčiavimo atvejų aukomis tampa moterys, o 35 proc. – vyrai.
– Ir čia labai įdomu – kodėl? Kaip jūs manote, ką rodo tyrimai?
– Tyrimų, kodėl į sukčiavimo pinkles patenka daugiau moterų nei vyrų, sakyčiau, nėra atlikta, bet yra tam tikrų veiksnių. Ne apie visus sukčiavimo atvejus yra pranešama. Galbūt moterys labiau linkusios pranešti apie sukčiavimą arba labiau tiki, kad taip galima apsaugoti kitus asmenis, t. y. padėti jiems išvengti sukčiavimo pranešant bankui ar policijai.
Galbūt yra kita kategorija žmonių, kurie apie sukčiavimo aplinkybes tiesiog nenori pranešti, nes nenori, kad apie tai sužinotų kiti, todėl atvejai lieka neatskleisti. Kitas dalykas – tas, kuris emociškai yra labiau paveiktas, labiau nori apie tai pranešti. Jis tiki, kad tą atvejį galima išspręsti ir patirtą nuostolį susigrąžinti.
– Kokios sukčiavimo schemos šiuo metu dažniausiai generuoja nuostolius?
– SEB banko naujausiais duomenimis, dažniausiai naudojamos schemos yra duomenų viliojimo schemos, kurios sudaro apie 40 proc. atvejų. Kita dažniausia tipologija yra telefoninis sukčiavimas – jis sudaro 11 proc. atvejų. Vidutinė šio sukčiavimo suma siekia daugiau nei 5 tūkst. eurų, tačiau duomenų viliojimas taip pat sparčiai auga ir agresyvėja. Nors nuostolio suma vidutiniškai siekia 850 eurų, duomenų viliojimo mastas ir pasiekiamumas yra tikrai dideli ir, manau, pasiekia didžiausią dalį visuomenės.
– Duomenys viliojami jau seniai, taip pat ir telefoniniai sukčiai siaučia seniai, bet mes vis dar ant jų užkimbame. Ką jie pakeičia, kad mes, net ir kalbėdami apie tai, vis tiek pasimauname?
– Sukčiavimas tikrai pasikeitė ir tai nebėra vien tik žinutė, parašyta su klaidomis. Dažniausiai tai gerai apgalvotas scenarijus ar strategija. Kiekvienas galime tapti to scenarijaus dalimi.
Šiandien sukčiai nesirenka konkretaus žmogaus, bet ieško tinkamo momento. Tas momentas kiekvienam gali ateiti skirtingai – SMS žinute, elektroniniu laišku, socialiniuose tinkluose ar įtikinamai atrodančioje investavimo platformoje. Klausimas, kuriuo momentu kiekvieną iš mūsų pagaus ta žinutė ar sukčiautojo laiškas, kuriuo patikėsime.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip nusikaltėliams pavyksta įtraukti žmogų, kad jis net ima paskolas savo vardu? Ar čia veikia tam tikri psichologiniai, bendravimo įgūdžiai?
– Sukčiai pirmiausia stengiasi sukurti pasitikėjimo jausmą. Toliau atsiranda skuba – kažką reikia padaryti greitai dėl įvairių priežasčių. Galbūt tai tik jums skirtas pasiūlymas, galbūt bus užblokuota sąskaita arba vaikas ar pažįstamas asmuo pateko į nelaimę ir viską reikia skubiai daryti. Toliau atsiranda baimės jausmas, kad nutiks kažkas negero – neprieisite prie savo sąskaitos, įvyks kokia nors nelaimė ar bus pradėtas tyrimas prieš jus ir panašiai.
Nesakyčiau, kad visuomenė ar žmonės nežino, kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo. Labiau tam tikru momentu veikia emocijos, o ne racionalus mąstymas. Ramioje situacijoje dažnas tokių sprendimų tikriausiai nepriimtų. Tiesa, kai labiau vadovaujamės jau minėtomis emocijomis, t. y. skuba, baime, tuomet priimame emocijomis grįstus sprendimus, o ne racionaliu protu.
Naujausi komentarai