Investicijos virto rezultatais
„Krantinių elektrifikacija, pirmoji šalyje žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo stotelė, žaliuoju vandeniliu ir elektra varomas laivas „Rasa“ bei kiti projektai rodo, kad nuosekliai dirbame tam, kad Klaipėdos uostas taptų Baltijos regiono lyderiu. Mums svarbu, kad šios investicijos virstų realiais rezultatais – mažesne tarša, naujomis galimybėmis verslui ir geresne gyvenimo kokybe žmonėms“, – teigė susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.
Pokytį sukuriantys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) projektai esą nėra pavienės iniciatyvos, tai – kryptingo darbo ir ilgalaikės strategijos dalis.
Anot uosto vadovybės, tvarius sprendimus direkcija supranta kaip neatsiejamą veiklos sąlygą ir juos taiko visuose lygmenyse – nuo krantinių ir laivyno iki viešųjų pirkimų procedūrų ar suvartojamos elektros energijos.
Nepaisant to, kad nėra taikoma prievolė, organizacija rengia tvarumo ataskaitą pagal Europos Sąjungos Tvarumo atskaitomybės direktyvos reikalavimus.
Tai nuoseklus žaliąjį kursą pasirinkusios Klaipėdos uosto direkcijos žingsnis, siekiant dar atidžiau vertinti veiklos pasekmes aplinkai ir nuosekliai jas mažinti.
Fiksuotas emisijų mažėjimas
Tvarumo ataskaitoje atskleidžiama, kokius sprendimus Uosto direkcija taikė klimato kaitos švelninimo, išteklių naudojimo, valdysenos, skaidrumo, darbuotojų gerovės, bendradarbiavimo su bendruomenėmis srityse.
Direkcijos parengtoje tvarumo ataskaitoje fiksuojama šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) bei anglies dvideginio emisijų mažėjimo tendencija.
Uosto direkcijos veiklai buvo nustatytas tikslas iki 2025 m. sumažinti anglies dvideginio emisijas ne mažiau kaip 5 proc., lyginant su 2023 m.
Šis tikslas buvo viršytas – faktinis rezultatas siekė beveik 7 proc. emisijų sumažėjimą.
Be to, šiemet parengtoje ataskaitoje atnaujinta ŠESD apskaita leidžia pirmą kartą kompleksiškai įvertinti beveik visų lygių emisijas ir jų pokytį – pernai Uosto direkcijos tiesioginės ir netiesioginės ŠESD emisijos, lyginant su 2024 m., sumažėjo 23 proc.
Svarbu, kad šios investicijos virstų realiais rezultatais – mažesne tarša, naujomis galimybėmis verslui ir geresne gyvenimo kokybe žmonėms.
Sprendimai – švaresnei ateičiai
Klaipėdos uosto direkcija veiklos poveikį aplinkai siekia mažinti tobulindama infrastruktūrą ir diegdama inovacijas.
Šioje srityje itin svarbūs krantinių elektrifikacijos projektai, sudarantys galimybes mažinti laivų išmetamų dujų kiekį.
2025 m. buvo sumontuota elektros tiekimo nuo kranto stotelė, skirta Uosto direkcijos laivams, taip pat buvo įrengiami, o šiuo metu jau testavimo etapą pasiekė 4 elektros tiekimo nuo kranto įrenginiai tarptautiniais maršrutais plaukiojantiems keltams.
Ateityje krantinių elektrifikacijos projektai bus tęsiami – numatoma, kad Klaipėdos uoste stovėti išjungę variklius galės ir kruiziniai laivai.
Siekdama mažinti tiesiogines ŠESD emisijas, Klaipėdos uosto direkcija žengė žingsnius, tobulindama savo laivyną – pastatyti aplinkai draugiški hibridiniai locmanų kateriai bei žaliuoju vandeniliu ir elektra varomas tanklaivis „Rasa“.
Taip pat atnaujintas ir automobilių parkas – įsigyti elektromobiliai, o jų įkrovimui bei administracinio pastato reikmėms naudojama iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektros energija.
Ant pietinėje uosto dalyje veikiančios Laivyno bazės stogo įrengta saulės elektrinė.
Lygiagrečiai buvo vykdomas ir kitas svarbus žaliosios transformacijos projektas – žaliojo vandenilio gamybos stotis.
Šis projektas – svarbus žingsnis į priekį Klaipėdos uostui siekiant skatinti ne tik uosto naudotojus, bet ir visuomenę pereiti prie mažiau taršių sprendimų ir mažinti iškastinio kuro vartojimą.
Savo ruožtu Uosto direkcija įsigijo žaliuoju vandeniliu varomą automobilį „Toyota Mirai“.
Naujausi komentarai