Ties uragano riba
Dar šeštadienio rytą klaipėdiečių telefonuose pasirodė perspėjimas apie pavojingus orus. Meteorologai prognozavo smarkų lietų ir galingus vėjo gūsius, vietomis sieksiančius 28–30 m/s.
Pranešime buvo įspėta ir apie tai, kad gali virsti medžiai, sutrikti elektros tiekimas.
Didžioji dalis mieste ir rajone vykti turėjusių renginių buvo atšaukiami ir perkeliami į kitas dienas.
Jau tuomet buvo prognozuojama, kad daugelyje vietovių vėjas ypač sustiprės šeštadienio popietę. Dėl prognozuojamų sudėtingų oro sąlygų buvo sustiprintas ir kelininkų budėjimas.
Miestą skandinant lietui, prie „Švyturio“ arenos susidarė didelė vandens sankaupa – buvo apsemta važiuojamoji dalis.
Taikos prospekte bei pietiniame rajone, ypač Debreceno gatvėje, gyventojai užfiksavo dar didesnius vandens kiekius – vanduo apsėmė ir automobilių ratus.
Intensyvus lietus Vakarų Lietuvoje iš tiesų buvo išskirtinis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vietomis per pusę paros iškrito beveik viso rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis. Dėl to ėmė sparčiai kilti vandens lygis vandens telkiniuose.
Per 12 valandų Šilutėje iškrito net 82,5 mm kritulių – tai sudarė 93 proc. viso rugpjūčio kritulių normos.
Stichinis labai smarkus lietus užfiksuotas ir kituose Vakarų Lietuvos miestuose. Kretingoje iškrito 60,7 mm, Skuode – 59,8 mm, Klaipėdoje – 58,3 mm, Vėžaičiuose – 57,4 mm, Plungėje – 50,1 mm kritulių.
Ne mažiau įspūdingi buvo ir vėjo gūsiai. Ventės rage bei Nidoje prie jūros jie siekė iki 33 m/s, Klaipėdos uoste – iki 32 m/s, o Klaipėdos meteorologijos stotyje užfiksuota iki 26 m/s.
Pažymėtina, kad pajūryje 28 m/s ir didesnis vėjas jau laikomas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, o 33 m/s riba – katastrofinio, uraganinio vėjo riba.
Po medžiais – keturios mašinos
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (KPGV) atstovai jau šeštadienio popietę informavo, kad daugiausia darbo kėlė stipraus vėjo išversti ir nulaužti medžiai. Tuomet iškvietimų sulaukta visame regione – nuo Skuodo iki Pagėgių.
Gelbėtojams teko šalinti ant kelių, automobilių, pastatų ir kitose vietose užvirtusius medžius bei nulūžusias šakas.
Ugniagesiai vien šeštadienį sulaukė daugiau kaip 1,2 tūkst. iškvietimų, o vėliau jų skaičius perkopė 1,8 tūkst.
Palyginimui – nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio vidurio ugniagesiai gelbėtojai 1 231 kartą vyko šalinti stipraus vėjo padarinių. Šeštadienį šis skaičius viršytas per vieną dieną.
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai skelbė, kad visoje Lietuvoje 69 kartus medžiai buvo užvirtę ant automobilių, 62 – ant pastatų, 29 – ant elektros stulpų.
Pagal priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų iškvietimų skaičių galima teigti, kad šios audros padariniai bus bene didžiausi per pastaruosius du dešimtmečius.
Daugiausia iškvietimų buvo registruota Kauno apskrityje – 323, Klaipėdos apskrityje – 95.
KPGV viršininko pavaduotojas Mindaugas Lapas pripažino, kad ugniagesiams šis savaitgalis buvo itin sudėtingas.
„Per audringą savaitgalį Vakarų Lietuvos regione sulaukta 208 pranešimų. Klaipėdos mieste sulaukta 25 iškvietimų dėl audros. Buvo pranešta apie pavojingai pasvirusį kelio ženklą, o iš 24 kitų pranešimų keturi susiję su virtusiais medžiais, kurie apgadino automobilius“, – patikino M. Lapas.
Šeštadienį 18.48 val. gautas pranešimas, kad Ryšininkų g. ant automobilio „Peugeot“ užvirtęs medis.
Apie 22 val. ugniagesiai kviesti į Žolynų gatvę. Pranešta, kad kieme ant automobilių užvirto medis. Atvykus nuo automobilių „Toyota“ ir „Toyota Corrola“ buvo pašalintos šakos.
Nidoje G. D. Kuverto gatvėje teko vaduoti automobilį „Volvo XC 90“, ant kurio irgi buvo užvirtęs medis.
O prieš pat vidurnaktį ugniagesiai sulaukė pranešimo apie tai, kad Klaipėdoje Sportininkų gatvėje vidiniame kieme ant automobilio „Dacia“ užkrito medis.
„Daug buvo pranešimų apie medžius, nuvirtusius ant važiuojamosios dalies. Vienas buvo užvirtęs ant daugiabučio laiptinės. Reikia džiaugtis, kad mūsų ugniagesiai nesusižalojo, nukentėjo tik įranga, bet darbo itin daug“, – akcentavo M. Lapas.
Medis ant daugiabučio laiptinės žnektelėjo Naikupės gatvėje.
Daugiausia iškvietimų sulaukta Klaipėdos rajone ir Šilutės rajone.
KPGV Pajėgų valdymo skyriaus specialistas Ernestas Butvilas tikino, kad ugniagesiai stebėjosi pačių gyventojų ryžtingumu.
Buvo tikra lavina skambučių.
„Buvo tikra lavina skambučių. Buvo girdėti per racijas, kad žmonės patys griebė tvarkytis, nelaukdami ugniagesių. Piliečiai patys iniciatyvos ėmėsi. Mums pagrindinis iššūkis buvo iškvietimų skaičius. Važiuojant ekipažui pagal vieną iškvietimą, eilėje laukė jau po kelis iškvietimus“, – pasakojo E. Butvilas.
Bendrasis pagalbos centras (BPC) per praėjusį savaitgalį sulaukė 33 561 skambučio. Po rekordinio šeštadienio, kai numeriu 112 skambinta 24 427 kartus, sekmadienį skambučių srautas išliko neįprastai didelis – sulaukta dar 9 134 skambučių.
Šeštadienį BPC Klaipėdos skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje buvo gauta 12 670, o sekmadienį – 4 703 skambučių.
Šalinti audros padarinių Klaipėdos apskrityje nuo 23 iki 24 d. ugniagesiai gelbėtojai vyko 83 kartus.
Klaipėdos apskrityje greitosios medicininės pagalbos ekipažai dėl audros strigo kelyje į Neringą. Ten jiems kelią buvo užtvėręs medis.
Šilutėje medikai skubėjo į pagalbą nuo audros nukentėjusiai moteriai.
Anykščių rajone audra pareikalavo ir žmogaus gyvybės – stipraus vėjo išverstas medis mirtinai prispaudė vyrą.
Sutriko elektros tiekimas
Audros metu problemų kilo ir pietinėje Klaipėdos dalyje. Gyventojai socialiniuose tinkluose pradėjo dalytis informacija apie dingusį vandens tiekimą.
Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ patvirtino, kad dėl stipraus lietaus ir vėjo pietinėje miesto dalyje įvyko vandentiekio gedimas. Bendrovės komanda jį operatyviai pašalino.
Stichija itin stipriai smogė ir elektros tinklams. Energijos skirstymo operatorius (ESO) viešai skelbė, kad šeštadienį piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. klientų.
Sekmadienį, tęsiant darbus, tiekimas jau buvo atkurtas beveik 100 tūkst. klientų, tačiau apie 170 tūkst. vis dar buvo paveikti sutrikimų.
Šalyje dirbo sustiprintos pajėgos – 600 elektrikų darbavosi remontuodami oro linijas, kad būtų kuo greičiau atkurtas tiekimas.
Klaipėdos regione sekmadienį elektros tiekimo sutrikimus dar patyrė apie 7 tūkst. klientų.
Pametė numerio ženklus
Kai stichija aprimo, Klaipėdos gatvėse liko jos pėdsakai – nulūžusios šakos, nuvirtę medžiai ir vandens sankaupos.
Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi vaizdais, kaip tvarkomos gatvės.
Smiltelės gatvėje užfiksuotas traktorius, padėjęs šalinti kelią užtvėrusį medį. Gyventojai dėkojo vairuotojui, prisidėjusiam prie audros padarinių šalinimo.
Kai kur tvarkymo darbų ėmėsi ir patys žmonės – traukė nuo gatvių nulūžusias šakas, padėjo atlaisvinti kelius.
Audra klaipėdiečiams paliko ir kiek neįprastą galvosūkį – užlietose gatvėse žmonės pametė automobilių valstybinių numerių ženklus.
Vieni gyventojai skelbė apie rastus numerius, kiti ieškojo savųjų. Prie Dubysos g. 25, netoli stadiono, gyventojai net sukabino vienoje vietoje rastus numerio ženklus, kad jų savininkai galėtų juos atsiimti.
Audra neaplenkė ir Palangos. Miesto meras Šarūnas Vaitkus skelbė, kad preliminariais duomenimis stiprus vėjas mieste nuvertė apie dešimt medžių.
Komunalininkai tvarkė gatves, parkus, viešąsias erdves ir dviračių takus, rinko nulūžusias šakas, šalino nuvirtusius medžius.
Vis dėlto, mero vertinimu, Palangai audra didesnių problemų nesukėlė.
„Svarbiausia – reziumuojant galima pasakyti, kad audra Palangos tikrai pagailėjo ir didesnių bėdų nepridarė. O mes jau netrukus vėl matysime miestą tokį, kokį jį mėgstame – švarų, tvarkingą ir pasiruošusį naujai dienai“, – džiaugėsi Š. Vaitkus.
Jau sekmadienį daugelis stebėjosi – kurortas buvo sutvarkytas ir švarus.
Vis dar skaičiuoja nuostolius
Nors savaitgalį Vakarų Lietuvą talžęs vėjas ir liūtys jau pasitraukė, jų padariniai dar kurį laiką bus matomi mieste ir regione.
Pajūrio krašto gyventojai jau savaitgalį draudimo bendrovėms siuntė pranešimus apie patirtas žalas.
Daugiausia pranešimų būta dėl liūties.
„Klaipėdos regione po savaitgalio audros registruojame žalų, tačiau jų skaičius nėra toks didelis, kaip labiausiai nuo audros nukentėjusiose šalies vietovėse. Šiuo metu daugiausia pranešimų apie žalas sulaukiame iš pietryčių Lietuvos. Žmonės vis dar registruoja žalas, tad galutinį audros padarinių mastą galėsime įvertinti tik kiek vėliau. Klaipėdos krašte gyventojai daugiausia kreipiasi dėl liūties ir stipraus vėjo padarinių: per stogus, stoglangius ar sienas į patalpas patekusio vandens ir dėl to apgadintos vidaus apdailos bei nukentėjusio kito namų turto. Taip pat registruojame stipraus vėjo išverstų medžių padarytos žalos pastatams ar kitiems kiemo statiniams bei apgadintų langų atvejų“, – sakė draudimo bendrovės „If“ atstovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius pranešė, kad įmonė gavo 35 pranešimus dėl žalų Klaipėdos mieste ir 42 pranešimus iš Klaipėdos rajono.
„Šeštadienį Lietuvoje siautėjęs stichinis vėjas su smarkia liūtimi pridarė nuostolių visuose šalies regionuose. „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro duomenimis, šio pirmadienio rytą jau buvo užregistruota daugiau nei 1,7 tūkst. kreipinių, ir bendra žalų suma perkopė 1 mln. eurų. Ekspertai prognozuoja, kad gyventojams toliau pranešant apie audros padarytus nuostolius jų turtui, bendra žalų suma neišvengiamai didės ir gali pasiekti 3 mln. eurų sumą“, – patikino S. Abraškevičius.
Kompanijos vertinimu, tai neabejotinai didžiausia šių metų audra.
„Dominuoja smarkaus vėjo padaryti nuostoliai pastatams ir kitam turtui, daug pranešimų apie vėjo gūsių neatlaikiusių medžių padarytą žalą, taip pat užliejimus krituliais ir kito pobūdžio liūties žalas“, − teigė Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas.
Pasak eksperto, ši audra išsiskiria ir transporto priemonių žalų gausa – daugiausia dėl lūžtančių medžių bei jų šakų padarytų nuostolių bendra registruota automobilių žalų suma jau perkopė 100 tūkst. eurų.
„Šeštadienį audra siautėjo be išimties visuose šalies regionuose – žalos kreipinių dėl audros padarinių turtui ir transporto priemonėms sulaukėme iš visų 60 šalies savivaldybių. Labiausiai nukentėjo Kauno ir Vilniaus miestai ir rajonai, taip pat Panevėžio, Kaišiadorių, Kėdainių, Utenos, Klaipėdos rajonų savivaldybės“, − komentuoja M. Norkus.
Ekspertas pastebi, kad dalis gyventojų dar neturi galimybės pranešti apie patirtą žalą, nes kai kurie šalies regionai audros metu liko be elektros tiekimo, taip pat buvo fiksuoti mobiliojo ryšio sutrikimai.
Todėl žalos registravimui nėra taikomas trijų darbo dienų terminas, apie ją galima pranešti ir vėliau.
Naujausi komentarai