Ambicingas žingsnis pirmyn
Vakar oficialia ceremonija pažymėta Šventosios valstybinio jūrų uosto molų statybų pradžia, kuria savo apsilankymu pagerbė šalies prezidentas, Vyriausybės vadovas ir ministrai, taip pat kaimyninių savivaldybių atstovai, šventojiškiai ir svečiai.
Daugiau nei prieš 100 metų, 1925 m. balandžio 28 d. Šventojoje buvo iškilmingai pradėta uosto statyba.
Tuokart pavedimą pradėti statyti molą jūroje davė tuometis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
Po šimto metų istorija tęsiasi – šįkart netrukus prasidės realūs naujojo Šventosios uosto infrastruktūros kūrimo darbai, kurie turėtų būti baigti 2028-aisiais.
Istoriniai kataklizmai Šventosios uostą ilgą buvo ištrynę iš žemėlapio, tačiau, kaip pabrėžta renginyje, sprendimas atstatyti šį uostą rodo, kad lietuvių jūrinė dvasia liko nepalaužiama.
Akcentuota, kad šio uosto atstatymas yra strateginis įvykis visai Lietuvos valstybei. Esą tai ne tik istorinio teisingumo grąžinimas, bet ir ambicingas žingsnis į priekį, stiprinant šalies ekonominį potencialą ir jūrinį saugumą.
Jūrinės Lietuvos kūrimas
Sveikinimo kalbėjo prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvoje turime 100 km ilgio jūros krantą, tačiau tik vieną tikrą jūrų uostą – Klaipėdoje.
„Džiaugiuosi, kad artimiausiu metu padėtis tikrai pasikeis. Šiandien prasideda antrojo Lietuvos jūrų uosto atstatymo darbai Šventojoje. Atstatyti įmanoma tik tai, kas buvo sugriauta. Bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovai dar XVI a. plėtojo Šventosios uostą, siekė, kad per jį vyktų, siekė, kad per jį vyktų intensyvi prekyba. Uoste lankydavosi anglų, olandų, švedų pirklių laivai. Jis buvo tapęs Klaipėdos ir Karaliausčiaus uostų konkurentu“, – Šventosios uosto priešistorę savo kalboje priminė G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė neabejojantis, kad šį kartą Šventajai ir Lietuvai tikrai pavyks atstatyti jūrų uostą.
Turėsime dar vieną Lietuvos langą į pasaulį, tereikės jį prasmingai ir naudingai panaudoti.
„Atkurtas Šventosios uostas pirmiausia tarnaus vietos žmonėms. Pagerės sąlygos žvejams, atsiras vietos švartuotis pramoginiai laivai. Daugiau Lietuvos ir užsienio svečių atvyks pasisvečiuoti Šventojoje. (…) Turėsime dar vieną Lietuvos langą į pasaulį, tereikės jį prasmingai ir naudingai panaudoti“, – pabrėžė prezidentas.
„Šiandien istorinė diena, kai pagaliau nuo kalbų perėjome prie labai ryžtingų darbų. Simboliška, bet 1925 m. tuometė jauna Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą būtent šioje vietoje pradėti statyti medinius molus į jūrą. Bet Lietuvos Respublika buvo okupuota ir uosto vizija pasiliko tik vizija“, – kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Atgavus nepriklausomybę, per daugiau nei 30 metų buvo keli bandymai atstatyti šitą istorinį uostą ir turėti ne vien Klaipėdoje, bet ir Šventojoje, tačiau nepavyko.
Dabar tikimasi, kad Šventosios uostas kyla ir bus pabaigtas jau visai neužilgo.
Vakar šventinės ceremonijos metu Šventosios pajūryje būsimo molo vietoje įtvirtintas simbolinis kertinis akmuo su kapsule ir joje esančiu laišku ateities kartoms.
Darbai – per dvejus metus
Prieš kelis mėnesius Palangos savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl konsultavimo ir kitos pagalbos, statant Šventosios jūrų uostą.
Pietinis molas turėtų būti 660 m, šiaurinis – 400 m ilgio.
Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, be molų kiti uosto kūrimo etapai Šventojoje yra neįmanomi.
O senasis molas – tam tikras Šventosios simbolis – išliks toks, koks yra, nes jis esą puošia kurortą.
Prieš 15 metų buvo bandymas statyti Šventosios uostą be molų, bet nepavyko, nes būtent molai stabdo smėlio sąnašas.
Tikimasi, kad per dvejus metus tas projektas bus įgyvendintas, toliau bus rekonstruojama krantinė ir atliekami kiti darbai.
Šventojoje, pastačius uostą, prie jo iškils ir vaikų buriavimo mokykla.
Suteiks naują kvėpavimą
Anot Palangos mero, šitas uostas bus funkcionalus, čia galės atplaukti ne tik pramoginiai laivai ir jachtos, jis pasitarnaus ir Krašto apsaugos ministerijai, čia bus švartuojami ir gelbėjimo laivai.
Pagal Šventosios uosto projektą, čia turėtų tilpti iki 450 laivų, akvatorija bus išgilinta iki 4 metrų gylio.
To pakaks didelių jachtų įplaukimui, o pietinis 660 m ilgio molas bus skirtas pasivaikščiojimams, priminsiu, Palangos tilto ilgis yra 460 m.
Pasak Š. Vaitkaus, uosto atsiradimas Šventojoje kurortui suteiks naują kvėpavimą, jau šiuo metu čia auga nekilnojamojo turto kainos.
Iškastas gruntas iš Šventosios uosto bus pilamas į Klaipėdos uosto direkcijos prižiūrimas sąvartų vietas.
2018 m. KVJUD atsisakė Šventosios uosto ir jis buvo perduotas Palangos savivaldybei.
Tai esą buvo puikus sprendimas, nes Šventosios uosto vystymo intensyviai ėmėsi Palangos savivaldybė, įžvelgusi čia puikias galimybes kurorto plėtrai.
Atkurtas Šventosios uostas taps svarbia naujos jūrinės infrastruktūros dalimi, sudarys sąlygas pramoginei laivybai, buriavimui, žvejybai ir turizmui, stiprins Šventosios bei visos Lietuvos jūrinę kultūrą.
Naujausi komentarai