Kilo ekstremali situacija
Plungės savivaldybė įmonę „Raguvilė“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukė rugsėjo 1-ąją.
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis pasakojo, kad praėjusi žiema miestą užvertė sniegu ir tapo rimtu iššūkiu.
„Turėjome ekstremalią situaciją. Sausį pas mus iškrito tiek sniego, kad net teko stabdyti ugdymo procesą. Numatydami į priekį, kad gali būti kai kurių neatitikimų ir nemalonumų, prašėme, kad drono pagalba būtų išmatuota, kiek sniego buvo išvežta į aikšteles, kurių buvo tikrai nemažai“, – pasakojo A. Klišonis.
Plungės savivaldybės skelbtą viešą konkursą miesto gatvių, aikščių, skverų, takų ir aikštelių priežiūrai dar 2023 metais laimėjo įmonė „Raguvilė“.
Trejų metų sutartis turėjo baigtis šių metų rugsėjo 24 dieną.
Viešo konkurso suma – 1,21 mln. eurų. Už šiuos pinigus „Raguvilės“ technika turėjo valyti sniegą, lapus, bet į sutartį nebuvo įtrauktas žolės pjovimas.
„Dronus kėlėme todėl, kad sužiūrėtume, kokie kiekiai sniego buvo išvežti ir kokios sąskaitos mums buvo pateikiamos „Raguvilės“. Taip atsirado konfliktinė situacija“, – prisiminė A. Klišonis.
Už orą nemokės
Savivaldybės atstovams palyginus apmokėjimui pateiktus dokumentus ir faktinius sniego išvežimo kiekius, kilo įtarimų, esą įmonė gali nesąžiningai elgtis.
„Už orą mes nemokėsime. Buvo pateikta sąskaitų 85 tūkstančiams eurų. Tačiau realiai tokio kiekio įmonė neišvežė. Kilo ir kitų klausimų. Įmonė nepateikė garanto. Tai yra sutarties vykdymo klausimai. Jei įmonė mus padavinėja į teismus dėl nesumokėtų pinigų už orą, mes nelinkę praleisti pro akis tokių dalykų“, – patikino A. Klišonis.
Vakarų krašto savivaldybių atstovai aktyviai atakuoja Plungės savivaldybę skambučiais.
„Buvo gal jau dešimt skambučių iš kitų savivaldybių. Visi klausia to paties: kas atsitiko su „Raguvile“? Tai įmonė, kuri dalyvauja daugybėje viešųjų pirkimų konkursų“, – pastebėjo A. Klišonis.
Plungės meras patikino, kad fiktyvių sąskaitų išrašinėjimas, jo galva, yra skandalingas faktas.
„Visa tai atsiremia į viešus pinigus. Su rangovais nutinka visko, kyla visokių nesutarimų. Vienas mato raudoną spalvą, o kitas – rožinę. Bet kantrybės taurę perpildė tai, kad iš ekstremalios situacijos kažkas sugalvojo pasipinigauti. Nereikia mūsų laikyti kvailiais“, – piktinosi A. Klišonis.
Sniegą kasė visi
Sausį Plungėje iškrito 117 cm sniego. Iš visų Vakarų Lietuvos regionų sniegas labiausiai klampino plungiškius.
„Darbo buvo labai daug, teko pasitelkti kitas įmones. Ūkininkai ir patys gyventojai valė sniegą, už ką mes esame labai dėkingi. Dviem paroms buvome sustabdę ugdymo procesą. Buvo daug reikalų“, – teigė meras.
Plungės savivaldybei klausimų kilo ne tik dėl išpūstų sąskaitų už darbus.
„Įmonė kasmet turėjo pateikti bankinį garantą. Bet jie to ir nebuvo padarę. Sutartį mes su įmone nusprendėme nutraukti. Be to, įmonei taikytos 12 tūkst. eurų baudos, nes ji neturėjo automobilių, kurių judėjimą būtų buvę įmanoma atsekti pagal navigacinius įrenginius. O kaip tada fiksuoti, ar vežė sniegą automobilis, ar ne?“ – retoriškai klausė meras.
Už vieną tokį nustatytą neatitikimą buvo skiriama 500 eurų bauda.
„Valydami sniegą dar ir nuostolių pridarė. Aš suprantu, kai sniego yra, visko gali atsitikti. Tačiau tada reikia ieškoti variantų, kaip spręsti problemą. Darbai turi būti atlikti taip, kad miestas nepatirtų žalos. O jei žala padaroma, ją reikia padengti. Jei rangovas nedengia žalos, savivaldybė gali skelbti viešą konkursą defektų atstatymui, bet sąskaitą jau siunčia rangovui, kuris netinkamai dirbo. Dėl to šiuo metu taip pat vyksta ginčai“, – pripažino A. Klišonis.
Tokius ginčus padeda spręsti banko garantas.
„Kalėdos jau pasibaigė. Dovanų nebedaliname. Žalą reikia atlyginti“, – pastebėjo A. Klišonis.
Paklaustas, kodėl rangovas Viešųjų pirkimų tarnybos sistemoje įvardytas kaip melagingą informaciją pateikęs tiekėjas, meras paaiškino, kad tokia formuluotė yra dėl dviejų dalykų.
„Čia yra klausimas dėl pateiktų apmokėjimui sąskaitų ir dėl to, kad taip ir nepateikė bankinio garanto. Jei įmonė paskelbtų bankrotą, pagal bankinį garantą mes galėtume atgauti lėšas. Jie privalėjo tai padaryti, bet taip ir nepadarė“, – patikino A. Klišonis.
Plungės meras pripažįsta, kad šiuo metu su rangovu vyksta teisminiai ginčai.
„Turėjome kelias bylas. Kelias jau laimėjome, dėl vienos bylos paduota apeliacija, o dar dėl vienos bylos yra paduota kasacija“, – ginčus teismuose su „Raguvile“ vardijo A. Klišonis.
Į sąrašą – trejiems metams
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) yra išaiškinusi, kokios galimybės dalyvauti kituose konkursuose lieka tiekėjui, įtrauktam į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
„Tam tikrais atvejais rangovas gali dalyvauti. Primename, kad tarptautinės vertės ir supaprastintuose pirkimuose pirkimo vykdytojai privalo kelti šį reikalavimą, todėl toks tiekėjas, norėdamas dalyvauti procedūrose, turėtų įrodyti, kad yra „apsivalęs“. Perkantieji subjektai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, neprivalo šio pašalinimo pagrindo nustatyti, vykdant visus pirkimus“, – situaciją komentavo VPT.
Perkančioji organizacija gali netaikyti nustatytų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.
Nepatikimų tiekėjų sąrašas (kitaip – „juodasis tiekėjų sąrašas“) – netinkamai pirkimo sutartį įvykdžiusių (ar jos neįvykdžiusių) tiekėjų sąrašas, kai toks neįvykdymas yra esminis sutarties pažeidimas.
Į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukiama trejiems metams.
A. Klišonis nesistebėjo, kad šiuo metu įmonė „Raguvilė“ vis dar dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, o kai kurias sutartis kitos savivaldybės pasirašė net ir po to, kai ši bendrovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
„Kartais sunku suprasti. Ta pati bendrovė mus skundė dėl to, esą paslaugos įkainiai yra per maži. Tačiau tame pačiame pirkime ji pasiūlė dar mažesnę kainą už tą, kurią mes buvo numatę. Viešuosiuose pirkimuose reikia vadovautis ne emocijomis, o protu. Mes esame atsakingi už viešuosius pinigus. Jei atiduosi pinigus tokiems dalykams, kitų darbų nepadarysi“, – akcentavo A. Klišonis.
Sutartį nutraukė ir Klaipėda
Priekaištų įmonei „Raguvilė“ turėjo ne tik Plungė, bet ir Klaipėda.
Už pietinės dalies miesto netinkamą priežiūrą ši bendrovė buvo sulaukusi baudų. Galų gale sutartis su šiuo rangovu buvo nutraukta, Klaipėdos miesto savivaldybė buvo priversta skelbti naują konkursą.
Dar viena konfliktinė situacija susiklostė Šilutėje.
Šilutės savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus tikino, kad su „Raguvile“ teko nutraukti sutartį, nes rangovas taip ir nepradėjo dirbti.
„Su šia bendrove turėjome greideriavimo sutartį. Jiems sunkiai sekėsi vykdyti. Tad jie susimokėjo 600 eurų, ir šalių susitarimu nutraukėme sutartį. Paskelbėme naują konkursą. Gerai, kad tai buvo vienos seniūnijos greideriavimo sutartis, o ne viso rajono“, – teigė A. Jurkus.
Šilutėje „Raguvilė“ tebeturi sniego valymo sutartį, tačiau situacija, nutikusi Plungėje, sulaukė atgarsio ir ten.
„Mes priekaištų neturėjome. Gal Šilutėje geresnius specialistus pasamdė. Matyt, nuo to viskas priklauso“, – svarstė A. Jurkus.
Tačiau tai ne vienintelis skandalas, kuris buvo viešai aptarinėjamas Šilutėje dėl įmonės „Raguvilė“.
2023 metais dėl „Raguvilei“ Šilutėje mokėtų pinigų teko aiškintis auditoriams. Ši bendrovė buvo laimėjusi Šilutės seniūnijos viešųjų erdvių priežiūros konkursą.
Tačiau į viešumą ėmė iškilti informacija, kad „Raguvilės“ paslaugos savivaldybės biudžetui tapo kelis kartus brangesnės, nei iki tol buvo mokama kitam rangovui.
Skaičius viešai tą kartą įvardijo Šilutės savivaldybės Kontrolės komiteto nariai.
Tada buvo įvardyta, kad įmonei „Raguvilė“ į seniūnijos sąskaitą teko grąžinti 13 tūkst. eurų. Tuo metu dar buvo laukiama, kol įmonė sugrąžins dar 70 tūkst. eurų.
Auditas parodė, kad įmonei už darbus buvo priskaičiuotos dvigubos ar net ir trigubos sąskaitos.
Kilus skandalui, šilutiškiai politikai stebėjosi, kaip ir kur „Raguvilės“ transportas vežė sniegą. Tada deklaruota, kad bendrovė išgabeno 250 sniego prikrautų mašinų.
Iškėlė baudžiamąją bylą
Įmonė „Raguvilė“ minima ne tik civilinėse bylose dėl viešųjų pirkimų reikalų.
Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įmonė „Raguvilė“ kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas keliuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose.
Įmonė teisiama kaip juridinis asmuo, jai pateikti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo, dėl sukčiavimo ir papirkimo, už kurį gresia iki ketverių metų nelaisvės.
Įmonei pateikti kaltinimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
Kartu su „Raguvile“ teisiamos dar dvi kitos įmonės.
Byla teismui perduota 2025 m. sausį.
Klaipėdos apylinkės prokuratūra pranešė, jog perdavė teismui baudžiamąją bylą, kurioje trys įmonės, jų vadovai ir kiti asmenys kaltinami dokumentų klastojimu, sukčiavimu, kyšininkavimu, prekyba poveikiu bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu.
Pasak prokuratūros, tarp įtariamųjų – ir įmonės „Raguvilė“ vadovas Virginijus Brazauskas.
Įmonės, veikdamos su šilumos tinklų darbuotojais, įtariamos klastojusios biokuro kokybės mėginius.
Verslininkai esą rengė suklastotus dokumentus ir taip slėpė nekokybiško kuro tiekimą.
Dėl šių veiksmų „Palangos šilumos tinklai“ patyrė didelę žalą – beveik 80 tūkst. eurų vienu atveju, 24 tūkst. eurų kitu ir daugiau kaip 8 tūkst. trečiuoju.
Panašiai nukentėjo ir „Jonavos šilumos tinklai“ – žala siekė apie 92 tūkst. eurų.
Kuo vaišino S. Skvernelį?
Pats įmonės „Raguvilė“ vienintelis akcininkas ir direktorius V. Brazauskas pajūrio krašte dažnai sutinkamas įvairiuose renginiuose.
V. Brazauskas noriai dalyvauja bendruomenių iniciatyvose. Jis aktyviai veikė ir partijos „Vardan Lietuvos“ sąskrydyje pernai vasarą.
Vyras užfiksuotas šauniai plušantis prie laužavietės, nešiojantis bulvių maišus ir ruošiantis maistą ne tik paprastiems partijos nariams, bet ir šiuo metu teisėsaugos akiratin pakliuvusiam Sauliui Skverneliui.
Buvęs premjeras ir buvęs Seimo pirmininkas S. Skvernelis įtariamas paėmęs kyšį.
Byla pradėta po to, kai pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją Augalininkystės tarnyboje, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų. Vėliau įtariamųjų skaičius padidėjo.
Dienraštis klausė V. Brazausko, kuo jis maitino S. Skvernelį pernai liepą vykusio sąskrydžio metu.
„Aš visur važiuoju, kur kviečia, ten ir važiuoju. Aš pas konservatorius važiuoju, pas socdemus. Aš esu lauko virtuvės mėgėjas. Dabar buvau troškinio virimo renginyje. Ten šalia buvo visokių „partiečių“. Tai reikia dabar man prilipdyti. Mane kvietė pagaminti ką nors S. Skverneliui. Nuvažiavau ir pagaminau“, – kalbėjo V. Brazauskas.
Paklaustas, ką gamino ir kuo vaišino S. Skvernelį, vyras prasitarė, kad gamino avieną.
„Avytes auginu. Jei galiu ką nors padaryti, tą ir padarau. Aš turiu su visais draugauti, nes aš esu verslas“, – pripažino V. Brazauskas.
Tačiau vyras neigė sąsajas su politikais dėl viešųjų pirkimų.
„Jei taip būtų, man nebūtų problemų. Už manęs niekas nestovi. Bet aš esu daug kam neparankus. Toms grupuotėmis, kurios dirba“, – vis skundėsi verslininkas.
Sutarčių – už 20 mln. eurų
Klausiamas apie tai, kokiomis aplinkybėmis jo įmonė buvo įtraukta į Nepatikimų teikėjų sąrašą, V. Brazauskas aiškino, kad įvyko žmogiška klaida.
„Nepateikėme garanto. To pagrindu ir buvo taip padaryta. Žmogiška klaida. Yra ginčas, vyksta teismas. Teisme giname savo poziciją. Tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kad užsakovas įtrauktų į Nepatikimų rangovų sąrašą. Visi laužo rankas. Bando eliminuoti iš rinkos. Čia mano nuomonė. Nevešiu aš sniego, nes ne mano sniegas“, – kalbėjo V. Brazauskas.
Vyras savaip aiškino ne tik ginčą Plungėje, bet ir priekaištus jo darbui iš kitų vietovių.
„Visi tik mato vieną pusę. Visada yra problemos. Technika genda. O žiemą visada būna problemų. Ne viską galima padaryti. O Klaipėdos savivaldybė vežė kur nors sniegą iš pietinės dalies? Nevežė. Sutartis su Klaipėdos savivaldybe pasibaigė, aš jiems pretenzijų neturiu“, – kalbėjo V. Brazauskas.
Klausiamas, kodėl nevykdė sutarties Šilutės seniūnijoje, V. Brazauskas jau kaltino dangų.
„Kaip nevykdėme? Jei buvo blogos oro sąlygos ir gedimas. Ir viskas. Kaip aš turiu padaryti tą sutartį. Atvažiuoji greideriuoti, o pasako, kad negreideriuok, nes lyja. Tai ką aš turiu daryti? Aš atvažiavau greideriuoti pagal planą, bet netiko. Tegul skelbia kitą konkursą, jei mes netinkame. O kur problema, aš nematau problemos“, – kalbėjo V. Brazauskas.
Byla dėl kyšio: „visko būna“
V. Brazausko buvo klausta ir apie baudžiamąją bylą, kuri į pradėta jo ir jo įmonės atžvilgiu.
„Ten irgi ginamės. Mano manymu, kaltinimai yra laužti iš piršto. Tai sena byla, 2022 metų. Teismas sudėlios viską. Visko būna gyvenime. Juda interesai. Aš ir esu tas žaidėjas, kuris atiminėja iš kitų didelių žaidėjų sutartis“, – paaiškino V. Brazauskas.
Įmonės vadovas teigė, jog Plungės savivaldybė norėjo, kad rangovas esą veltui vežtų sniegą.
„Kad vežčiau savo sąskaita ir niekas man už tai nemokėtų. Dėl to ir prisikabino. Prašė garanto. Juk sniego buvo tiek, kad buvo ekstremalus įvykis vežant sniegą. Neva mes apgadinome bordiūrą. Jie ėmė reikalauti garanto. O norint garantą pateikti, reikia, kad perkančioji organizacija neturėtų priekaištų“, – vis aplinkiniais ir aplinkybėmis skundėsi V. Brazauskas.
Nuotekų – už pusę milijono
Paklaustas, ar ateityje netrukdys įtraukimas į „juoduosius sąrašus“, V. Brazauskas tik numojo ranka.
„Kad aš visur dirbu. Klaipėdoje dirbu, gėlynus ir kapus prižiūriu. Marijampolėje dirbu, Šiauliuose dirbu, Alytuje ir Kazlų Rūdoje, Rietave dirbu“, – pirštus lenkė vyras.
Paklausus, gal visur nespėja, kad vis pradedamos bylos, V. Brazauskas patikino – jam veiklų netrūksta.
„Aš spėju ir gaminti biokurą, ir dirbti su skystomis atliekomis, ir prižiūrėti miestus“, – pasigyrė V. Brazauskas.
Vienu stambiausių „Raguvilės“ užsakovų skystųjų atliekų sektoriuje yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas.
Su batalionu sudaryta trejų metų sutartis nuotekoms išvežti už pusę milijono eurų.
Paklaustas, kokį nuotekų kiekį už tokią sumą jis pasirengęs išvežti, V. Brazauskas tik atsiduso.
„Ne vienai dienai. Kad jie neduoda įsisavinti. Tai dar ne didžiausia sutartis. Aš šiuo metu už 20 milijonų eurų turiu sutarčių“, – pasididžiavo verslininkas.
V. Brazauskas kaltinimais švaistėsi ne tik uostamiesčio ar Plungės vadovybei, kliuvo net Vilniaus merui ir jo broliams. Vyras aiškino, kad tai jis yra svetimų interesų auka.
„Vyksta stūmimas iš rinkos. Taip sukrito kortos. Nenusileidau. Aš netikėjau, kad įtrauks į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Manau, kad neteisinga tokia nuostata. Negalima piktnaudžiauti. Bet reikia pripažinti, kad kai kur nesusitvarkome. Šilutėje nesusitvarkėme. Man jau tas verslas darosi nebeįdomus. Aš turiu būti vaivorykšte. Šiauliuose – geltonas, Šilutėje – mėlynas, Alytuje – raudonas“, – skundėsi V. Brazauskas.
Naujausi komentarai