Klaipėdai reikia pylimų
Kone pavojingiausiu klimato kaitos padariniu uostamiestyje dirbanti mokslininkė I. Dailidienė laiko potvynius.
Prie jų formavimosi labiausiai prisideda didėjantis kritulių kiekis ir kylantis vandens lygis.
Į pavojaus zoną patenka ir pamario kraštas. Čia vandens lygis per kelis pastaruosius dešimtmečius pakilo net 25 cm, todėl tikėtini tik dar dažnesni potvyniai.
Pasak mokslininkės, pagrindinis kovos su potvyniais būdas – apsauginiai pylimai.
I. Dailidienė įžvelgia tokių pylimų poreikį ir Klaipėdoje.
„Labai reikia apsauginių pylimų prie Dangės upės ir Mažojo Kaimelio teritorijoje, nes tai yra potvynio rizikos zonos. Prieš 20–30 metų neįvertinome šios dedamosios ir čia buvo pradėti statyti namai. Buvo manoma, kad vieną kartą per šimtmetį kils potvyniai, o dabar potvyniai tikėtini kas dešimtmetį ir daug galingesni“, – teigė tyrėja.
Peržengė pavojingą ribą
Mokslininkės teigimu, didžiausia globali problema yra ta, kad 2024 m. buvo viršyta 1,5 laipsnio kartelė, lyginant vidutinę pasaulinę temperatūrą su pramonės perversmo laikotarpiu XIX a. viduryje.
Nors gali atrodyti, kad tai nėra esminis pokytis, mokslininkė mano priešingai.
„Šiuo metu vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra yra apie 15 laipsnių, o per ledynmetį, kai Šiaurės Europą dengė kelių kilometrų storio ledo danga, ji siekė 11–12 laipsnių. Taigi, galima įsivaizduoti, kas nutinka, kai globali temperatūra pakyla vos keliais laipsniais“, – akcentavo I. Dailidienė.
Pasak tyrėjos, žmonija peržengė pavojingą ribą, todėl įvairių ekstremalių reiškinių tik daugės.
Ryškiausiai padariniai bus juntami šiaurės pusrutulyje, kadangi šioje pasaulio dalyje yra daug žemynų, kurie šyla greičiau.
Pokyčiai mūsų neaplenkia
Globalūs klimato pokyčiai neaplenkia ir Lietuvos.
Nuo 2018 m. šalį kasmet, išskyrus praėjusią vasarą, užklumpa karščio bangos.
Keičiasi net miškų pobūdis: pamažu lapuočiai išstumia spygliuočius, netrukus pradės augti naujos medžių rūšys, pavyzdžiui, kukmedžiai.
Praėjusi vasara Lietuvoje išties buvo neįprastai vėsi, tačiau, anot I. Dailidienės, tokie orai mūsų regione tebuvo išimtis, nekeičianti bendros tendencijos.
„Lietuvoje buvo vėsesnė vasara, o Skandinavijoje vyravo neįprasti karščiai. Ir vidutinės vertės rodo, kad vis dėlto vasarą Šiaurės Europoje temperatūros buvo aukštesnės nei metais anksčiau. Dėl to žmonėms labai sudėtinga suprasti apie klimato kaitą – viena vasara būna šaltesnė, kita šiltesnė ir jiems atrodo, kad niekas nekinta. Bet pasauliniai stebėjimai byloja, kad klimatas šiltėja“, – pabrėžė mokslininkė.
Išskirtinai dideli šalčiai praėjusią žiemą irgi turi racionalų paaiškinimą.
Pasak tyrėjos, pastaruoju metu dėl klimato šiltėjimo Europoje formuojasi tiek arktinių, tiek tropinių orų srautai, kurie lemia drastiškus temperatūrų skirtumus.
Lietuvoje žiemą buvo įsitvirtinusi arktinė atšaka, todėl orai buvo tokie šalti, o tuo metu Skandinavijoje buvo daug šilčiau.
Pašvaisčių bus mažiau
Praėjusiais metais Lietuvos padangėje buvo pastebimas dar vienas nebūdingas reiškinys – šiaurės pašvaistės.
Vis dėlto tai nėra susiję su klimato kaita.
Profesorės teigimu, pernai Saulė buvo pasiekusi savo aktyvumo piką, todėl kilo stiprios elektromagnetinės audros, sukėlusios ryškias pašvaistes.
Tai yra natūralu: Saulės aktyvumas turi ciklus ir maždaug kas 11–13 metų jis pasiekia aukščiausią tašką, kaip ir nutiko pernai, tačiau dabar aktyvumas jau pradeda žemėti ir pašvaistės matysis rečiau.
Buvo manoma, kad vieną kartą per šimtmetį kils potvyniai, o dabar potvyniai tikėtini kas dešimtmetį ir daug galingesni.
Žmonės žino nepakankamai
Mokslininkės manymu, sprendžiant klimato krizę svarbu veikti kuo skubiau.
Ji akcentuoja visuomenės informavimo reikšmę.
„Vienas svarbiausių dalykų yra informuoti žmones. Ypač svarbus vaidmuo tenka žiniasklaidai ir įvairiems mokslo atstovams. Kartais žmonės neįsivaizduoja, kiek daug gero jie gali nuveikti“, – teigė I. Dailidienė.
Pasak tyrėjos, tarpvyriausybiniai susitarimai taip pat yra labai svarbūs.
I. Dailidienė mini vieną pozityvų atvejį: prieš kelis dešimtmečius buvo priimtas globalus susitarimas uždrausti šaldytuvų gamyboje naudojamus cheminius junginius, kurie ardo ozono sluoksnį, saugantį Žemę nuo ultravioletinių spindulių.
Dabar ozono sluoksnis jau yra atsikūręs.
Profesorė džiaugiasi, jog ES sprendimų priėmėjai suvokia klimato kaitos grėsmę ir stengiasi paversti žmonių gyvensenos įpročius tvaresniais, tačiau kitur pasaulyje situacija daug prastesnė.
„Kai tam tikrų valstybių atstovai sako, kad klimatas nekinta, ir skatina gręžti daugiau iškastinių resursų, globaliu mastu darosi vis sudėtingiau kovoti su klimato kaita. Atrodo, valstybių vadovai turėtų turėti stiprius patarėjus, kurie dirba aplinkosaugos sistemoje. Aš nesuprantu, kas dabar vyksta pasaulyje“, – kalbėjo I. Dailidienė.
Kova dėl resursų
Anot I. Dailidienės, šiuo metu vykstantys karai dar labiau prisideda prie klimato krizės aštrėjimo.
„Karai neigiamai veikia klimatą, jie visomis prasmėmis yra kenksmingi. Pavyzdžiui, Ukrainoje dėl sprogusių dronų kyla radioaktyviomis medžiagomis užterštų Černobylio miškų gaisrai. Sunkiai suvokiama ir tai, kad kartais karai traktuojami kaip kova dėl tam tikrų iškastinio kuro resursų“, – akcentavo mokslininkė.
Tyrėja sutinka, jog be energijos išteklių gyventi negalime, tačiau, jos teigimu, šiandien turime naudoti švarius ir tvarius resursus.
Visgi kol kas iškastinis kuras, išmetantis į orą didelius kiekius teršalų, tebevyrauja.
Nepaisant visų iššūkių, I. Dailidienė mano, kad pasauliui neišvengiamai teks ieškoti kovos su klimato kaita būdų.
„Mes būsime priversti spręsti šią problemą, nes klimato kaita labai prastins mūsų gyvenimo sąlygas. Aš tikiu, kad didžioji dalis žmonijos yra mąstanti ir priims tinkamus sprendimus“, – pabrėžė I. Dailidienė.
(be temos)
(be temos)
(be temos)