Rugsėjo 10-osios vakarą audringos Baltijos vaizdais pasidalyta socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“.
„Paplūdimio nebėra“, – skelbiama prie vaizdo įrašo.
Užfiksuotuose vaizduose matyti smarkiai banguojanti jūra, vandens skalaujama pakrantė ir ant smėlio susikaupusios šakos bei kitos sąnašos. Vietomis įprastai matomos plačios smėlio juostos beveik neliko.
Nors šie vaizdai užfiksuoti Palangoje, kranto linija nuolat keičiasi visame Lietuvos pajūryje – taip pat Melnragėje, Giruliuose, Karklėje ir Kuršių nerijoje.
Paplūdimys gali pasikeisti per kelias valandas
Baltijos jūros pakrantė nėra nekintanti. Jos vaizdas priklauso nuo vėjo krypties ir stiprumo, bangavimo, vandens lygio bei jūros srovių.
Pučiant stipriam į krantą nukreiptam vėjui, vanduo stumiamas pakrantės link, kyla didesnės bangos. Jos pasiekia aukštesnes paplūdimio vietas, nuplauna smėlį, o vietomis pradeda ardyti ir kopagūbrio papėdę.
Dalis nuplauto smėlio nusėda jūroje netoli kranto, kita dalis srovių pernešama išilgai pakrantės. Nurimus bangavimui dalis smėlio gali palaipsniui sugrįžti, todėl paplūdimys vėl paplatėja. Vis dėlto jis nebūtinai iš karto tampa toks, koks buvo prieš audrą.
Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija HELCOM nurodo, kad smėlėtos pietinės Baltijos jūros pakrantės patiria intensyvesnius pokyčius nei uolėti šiauriniai krantai. Audrų sukeltas aukštas vandens lygis ir stiprios bangos sustiprina eroziją bei skatina smėlio pernešimą.
HELCOM rekomendacijose dėl pakrančių apsaugos taip pat pabrėžiama, kad kranto dinamiškumas ir nuolatinė jo kaita yra natūralus procesas.
Ar paplūdimys prarastas visam laikui?
Audringos jūros vaizduose gali atrodyti, kad paplūdimys visiškai išnyko, tačiau dalį įprastai matomos smėlio juostos tuo metu tiesiog dengia pakilęs vanduo.
Tik jūrai nurimus ir vandeniui atsitraukus galima įvertinti, kiek paplūdimio buvo laikinai užlieta, o kiek smėlio iš tiesų nuplauta. Tuomet išryškėja bangų paliktos išgraužos, statesni smėlio šlaitai ir kopagūbrio pažeidimai.
Todėl vienos audringos dienos vaizdai dar nereiškia, kad paplūdimys prarastas negrįžtamai. Vis dėlto pasikartojančios stiprios audros gali lemti ilgalaikį jautriausių pakrantės ruožų siaurėjimą.
Paplūdimiai atkuriami ir Palangoje, ir Klaipėdoje
Po stipresnių audrų labiausiai nukentėję pajūrio ruožai tvarkomi ir papildomi smėliu. Tokios krantotvarkos priemonės taikomos tiek Palangoje, tiek Klaipėdos paplūdimiuose.
Kopagūbriui apsaugoti taip pat sodinami smėlį sulaikantys augalai ir įrengiamos žabtvorės – iš šakų pinamos užtvaros. Šios priemonės padeda atkurti susiaurėjusius paplūdimius ir sumažinti bangų daromą žalą, tačiau visiškai sustabdyti natūralios kranto kaitos negali.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2025 m. pabaigoje skelbė, kad valant uosto išorinį laivybos kanalą iškastu švariu smėliu planuojama papildyti Melnragės–Girulių paplūdimių ruožą.
Papildomas smėlio sluoksnis paplatina paplūdimį ir tampa savotiška atsarga, kurią per audras gali pernešti bangos. Tačiau net ir po krantotvarkos darbų paplūdimio linija nelieka vienoda: vienose vietose smėlis nuplaunamas, kitose – kaupiasi.
Po audros svarbu išlikti atsargiems
Audringos jūros stebėti atvykstantiems žmonėms rekomenduojama laikytis atokiau nuo vandens. Pavienės bangos gali pasiekti gerokai aukštesnes paplūdimio vietas nei ankstesnės.
Pavojingi gali būti ir po audros susiformavę statūs smėlio šlaitai. Jie gali netikėtai nugriūti, todėl nereikėtų stovėti prie pat jų krašto, lipti kopomis ar leisti ten žaisti vaikams.
Tikrąjį audros poveikį krantui galima įvertinti tik nurimus jūrai ir palyginus paplūdimio būklę prieš audrą bei po jos.
(be temos)