Kukuliškiuose – įspūdingi radiniai

Rekordinis kiekis gintaro

Šį mėnesį Pajūrio regioniniame parke, Kukuliškių gyvenvietėje, Klaipėdos universiteto archeologai baigė dar vieną kasinėjimų sezoną.

Šių metų tyrimai buvo vieni įspūdingiausių – aptikti net keturių vėlyvojo bronzos amžiaus gyvenamųjų pastatų fragmentai, mediniai dirbiniai, kasdienio gyvenimo įrankiai, gyvūnų kaulai, tekstilės bei odos fragmentai, medinės mentelės ir kt.

Ne mažiau nustebino ir rastas gintaro kiekis. Archeologų teigimu, tokios gausos natūralaus gintaro iki šiol nebuvo aptikta nė vienoje Baltijos regiono bronzos amžiaus gyvenvietėje.

Šio tyrimo vadovė, Klaipėdos universiteto archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė pasakojo, kad šių metų atradimai pranoko visus lūkesčius.

„Šiais metais tyrimai pažėrė labai daug atradimų, kurių pati nesitikėjau. Norėjosi jais pasidalyti su žmonėmis, todėl pakvietėme visuomenę į radinių pristatymą“, – teigė archeologė.

Pasak jos, organinės medžiagos – medis, tekstilė ar maisto likučiai – po iškasimo labai greitai pradeda irti, todėl dalies radinių lankytojai jau nebegalėjo pamatyti pačioje perkasoje.

Susidomėjimas: klaipėdiečiai išgirdo, kokias paslaptis apie priešistorinį pajūrį atskleidė šie kasinėjimai. / Dinaros Fritzsch nuotr.

Paslėpta po smėliu

Mokslininkai įsitikinę, kad prieš beveik 3 tūkst. metų Kukuliškiuose gyveno stipri jūrinė bendruomenė, palaikiusi prekybos ryšius visame Baltijos regione, o per Gintaro kelią – net su Pietų Europos civilizacijomis.

Tikėtina, kad mainais už gintarą čia gyvenę žmonės gaudavo bronzos, kuri buvo lydoma ir apdirbama vietoje. Tai liudija aptiktos lydymo  formos ir įvairūs dirbiniai.

Archeologė pasakojo, kad pati gyvenvietė ilgus dešimtmečius buvo pasislėpusi po smėliu. XIX amžiuje pajūrį užpustė kopos, todėl senovės gyvenvietę uždengė storas smėlio sluoksnis.

„Būtent todėl ši vieta taip gerai išsilaikė. Smėlis tarsi užkonservavo tai, kas buvo prieš beveik tris tūkstančius metų“, – aiškino M. Urbonaitė-Ubė.

Radiniai – tiriami

Tyrimas taip pat atskleidė, kad senieji gyventojai čia ne tik prekiavo, bet ir vertėsi žemdirbyste bei gyvulininkyste.

Įsikūrę ant kalvos jie pirmiausia išdegino augmeniją, užpylė smėlio sluoksnį ir tik tuomet statė savo namus.

Drėgnesnėse vietose buvo įrengiami mediniai takai, o gyvenvietės pakraščiuose laikyti gyvuliai.

Šių metų kasinėjimų sezonui pasibaigus tyrimų vieta bus vėl užkasta. Pasak archeologų, taip radiniai bus apsaugoti nuo aplinkos poveikio, kol ateityje bus tęsiami tolesni tyrimai.

Šiuo metu didelė dalis radinių išvežti tyrimams.

Neabejojama, kad Kukuliškių gyvenvietė dar slepia daugybę neatskleistų paslapčių, o kiekvienas naujas tyrimų sezonas leidžia vis tiksliau suprasti, kokį svarbų vaidmenį Lietuvos pajūris atliko bronzos amžiaus Europoje.