Kančias primins tik žodžiai
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys patvirtino: S. Nėries g. 4-ajame name, kuriame veikia Teritorinė muitinė, o jos rūsyje yra įrengtos patalpos su rezistencijos kovų ekspozicija, vyko remontas.
Pastatą renovavo jo savininkas Turto bankas.
Pasak J. Genio, su muziejumi šie renovacijos planai nederinti.
„Kai per remontą bendravau su vienu jų atstovu ir prašiau, kad kai ką paliktų autentiško ekspozicijos patalpose, man buvo atsakyta, jog nieko keisti negali, nes viskas yra įskaičiuota į sąmatą ir dėl kelių patalpų sąmatų neperrašinės. Mes tik po remonto pamatėme, kad viskas, įskaitant muziejaus ekspozicijos patalpas, yra suremontuota“, – patikino J. Genys.
Muziejaus vadovas teigė, kad visą tą reikalą priėmė filosofiškai, esą bet kuriuo atveju tos buvusios kameros, kuriose keletą metų veikia muziejaus ekspozicija, buvo nebe tokios, kurios buvo gūdžiais NKVD-KGB laikais.
„Jos jau buvo pertvarkytos, ant langų nebebuvo grotų, kitų dalykų. Todėl dabar po to remonto mes traktuojame tai kaip švarią erdvę, kurioje yra muziejus. Ir tik gidų pasakojimai gali prikelti tas kančias, kurias šioje vietoje patyrė čia kalėję žmonės. Aišku, galima būtų užsiimti imitacijomis, bet ar to reikia?“ – klausė J. Genys.
Taip atrodytų ir Aušvicas?
Gedulo ir vilties dieną klaipėdiečiai pakviesti į ekskursiją po uostamiesčio vietas, susijusias su tremties ir rezistencijos istorija Klaipėdoje, tarp jų ir į S. Nėries gatvėje veikiančią ekspoziciją.
Ekskursantai buvo priblokšti pamatę, jog po remonto nebeliko jokio anksčiau čia buvusio autentiškumo.
„Šios erdvės paženklintos žmonių kančiomis, krauju ir net mirtimi. Jos turėjo išlikti kiek įmanoma autentiškesnės. Tai, kas dabar padaryta, pasityčiojimas. Pabandykite įsivaizduoti, kaip Aušvico konclageris atrodytų po euroremonto? Susidaro įspūdis, kad pas mus kažkas sąmoningai bando ištrinti žmonių atmintį tokiais, regis, nekaltais veiksmais kaip šitas remontas“, – kalbėjo viešumo nenorėjusi klaipėdietė.
Aišku, galima būtų užsiimti imitacijomis, bet ar to reikia?
S. Nėries gatvėje du namai – 2 ir 4 buvo skirti sovietų represinėms struktūroms NKVD, MGB, vėliau perduoti KGB.
Klausimas, kas priėmė sprendimą sunaikinti autentišką buvusių kalėjimo kamerų aplinką, jose atliekant vadinamąjį euroremontą?
Modernizavo pagal projektą
Statinys S. Nėries g. 4, kuriame veikia Klaipėdos teritorinė muitinė ir kuriame įrengta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rezistencijos kovų ekspozicija, priklauso Turto bankui, kuris ir nusprendė atnaujinti patalpas.
Turto banko Išorinės komunikacijos vadovas Paulius Vaitekėnas tvirtino, kad, vystant projektus, aktyviai bendradarbiaujama su pastatuose veikiančiomis įstaigomis ir institucijomis, o sprendimai priimami remiantis kompetentingų institucijų išvadomis bei sprendinių suderinimu su pastato naudotojais.
„Įgyvendinant S. Nėries g. 4 pastato Klaipėdoje modernizacijos projektą, Turto bankas parengė ir su Kultūros paveldo departamentu suderino pastato tvarkybos projektą, taip pat ir dėl pastato rūsyje esančių patalpų, kuriose veikia Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicija. Vadovaujantis Kultūros vertybės pagrindiniu dosjė, rūsyje nustatytas vienintelis saugotinas vertingasis elementas – autentiškos medinės kameros durys, kurios vykdant rangos darbus nebuvo niekaip keičiamos“, – patikino P. Vaitekėnas.
Turto banko atstovas teigė, jog dar 2020 m., prieš pradedant įgyvendinti projektą, muziejus buvo raštu informuotas apie planuojamus darbus, taip pat buvo paprašytas paskirti atsakingą asmenį bendradarbiavimui projekto metu.
„Mūsų turimais duomenimis, projekto įgyvendinimo metu muziejaus administracija nepareiškė prieštaravimų dėl projekto sprendinių ar planuojamų darbų apimties. Pažymėtina, kad modernizacijos darbai buvo vykdomi pagal suderintus projektinius sprendinius ir kompetentingų institucijų pateiktas išvadas. Todėl Turto bankas neplanuoja papildomų darbų, susijusių su atliktų sprendinių keitimu ar patalpų atkūrimu į ankstesnę būklę“, – pabrėžė P. Vaitekėnas.
(be temos)
(be temos)