Neseniai viešojoje erdvėje klaipėdietis įspėjo kaimynus apie Mogiliovo gatvėje išmėtytus neva žiurknuodžius.
Žmonės įtaria, kad kažkas tyčia nuodija gyvūnus, tačiau nei nuotraukų, nei kitos tai įrodančios medžiagos nėra.
Veterinaras Linas Varanauskas sakė, kad žiurknuodžiai tiek šunims, tiek katėms yra labai pavojingi, tačiau gyvūnų apsinuodijimai būtent jais nėra dažnas atvejis Klaipėdoje.
„Apsinuodijus žiurknuodžiais, reikia kuo greičiau išvimdyti gyvūną, išplauti skrandį. Žiurknuodžiai dažniausiai yra mėlynos granulės. Kažin ar jas mėto mieste, bet kaimuose, kur yra naikinami graužikai, gali būti kur nors padėta. Pats pirmas dalykas, ką reikėtų padaryti, tai išvimdyti. Yra įvairių būdų. Jeigu galima vežti pas veterinarą, tada reikia tai padaryti labai greitai. Senais laikais išvimdymui buvo galima naudoti gryną druską, šaukštelį jos supilti tiesiai gyvūnui į burną, tada jis gana greitai viską išvemia“, – pasakojo L. Varanauskas.
Pasak veterinaro, pirmieji simptomai apsinuodijus žiurknuodžiais pasireiškia tik po kurio laiko.
Šie nuodai pažeidžia kraujodarą ir kraujo krešėjimo sistemą. Be to, požymiai pasirodo ne anksčiau negu po paros, o padėti gyvūnui reikėtų per maždaug pusvalandį.
Atvykus pas veterinarą, keturkojams daromi tyrimai, taikomas gydymas, perpilamas kraujas. Tačiau išgelbėti gyvybes pavyksta ne visada.
„Veterinarai – ne policininkai. Mūsų darbas – gelbėti gyvūnus. Kad kaimynas nuodytų gyvūnus, tokių piktybinių atvejų nėra tiek daug, kiek kalbama. Be žiurknuodžių, yra dar labai daug nuodingų medžiagų, kurios gali apnuodyti gyvūną. Apsinuodijimai dažniausiai būna ne tiek žiurknuodžiais gatvėje, kiek namuose. Tokių apsinuodijimų yra gana daug. Tai yra ir skalbimo priemonės, buitinė chemija, namuose būna visokie skiedikliai, valikliai, plovikliai, taip pat automobilių skysčiai, kurie gyvūnams skanūs. Kai kurie tokie apsinuodijimai netgi sunkiau gydomi, negu organizmo pažeidimai žiurknuodžiais“, – pasakojo L. Varanauskas.
Naujausi komentarai