Ant pajūrio smėlio ir jūroje varžėsi penkios gelbėtojų komandos. Be pajūrio gelbėtojų, čia dalyvavo ir vilniečiai, ir kauniečiai.
„Dvi rungtys – komandinės: bėgimas ir gelbėjimas. Keturių narių komandoje yra vienas skenduolis, vienas gelbėtojas ir du pagalbininkai ant kranto. Taip pat bus trys individualios rungtys. Čia turbūt daugiausia lemia reakcija, gebėjimai ir pastabumas“, – pasakojo čempionato teisėjas Martynas Laučka.
Šios gelbėtojų varžybos motyvuoja, mat stipriausi vyks į Pasaulio gelbėtojų čempionatą Pietų Afrikos Respublikoje. Smagu ir žiūrovams.
„Gražūs, sportiški. Tikrai labai smagu matyti tokį sportuojantį jaunimą“, – sakė mergina.
„Žiūrint į tokius sportiškus, atletiškus žmones, atrodo, kad tikrai išgelbėtų“, – svarstė moteris.
Varžybų dalyviai sako, kad visi nori būti geriausi. Jie taip pat paaiškino, kodėl tapo gelbėtojais.
„Dirbu pirmus metus. Man visą laiką rūpėjo kiti žmonės. Manau, kad esu empatiška, todėl ir ėmiausi šio darbo. Be to, buvau plaukikė. Norėjau sezoninio darbo, o šis labai atitiko visus mano gebėjimus ir įgūdžius“, – pasakojo dalyvė.
„Man patinka ir draugų kompanija, ir laikas prie jūros“, – sakė gelbėtojas.
„Gyventi prie jūros visą vasarą ir dar už tai gauti pinigų – pasaka. Svajonių darbas“, – džiaugėsi vaikinas.
Sunkiausia rungtis – bėgti smėliu, o paskui dar tiek pat – 300 metrų – plaukti jūroje. Šįkart sąlygos tam buvo idealios – jūra rami. Pernai teko varžytis, kai jūroje kilo didžiulės bangos ir plevėsavo raudonos vėliavos.
„Labai džiaugiuosi, kad nėra bangų. Plaukimas panašus kaip baseine, tik kokius keturis kartus sunkiau, nes jūroje reikia vis kelti galvą ir žiūrėti“, – kalbėjo mergina.
Pergalė buvo netikėta, bet atnešė daug džiaugsmo
„Labai sunku, nesitikėjau, bet džiaugiuosi, kad įveikiau save“, – kalbėjo čempionė. Paklausta, ar atplaukė pirmoji, ji pridūrė: „Greičiausiai. Džiaugiuosi, kad išgyvenau.“
Tokios varžybos vyksta jau 19-ą kartą, jose kasmet pasirodo naujų veidų. Nuolatinės gelbėtojų kaitos išvengti nepavyksta. Apmokyti jauni žmonės šį darbą dažniausiai renkasi vos vieną ar kitą vasarą.
„Kasmet turime 70 procentų naujokų ir 30 procentų senbuvių, kurie dirba jau po ketverius metus. Tie, kurie dirba kas antrus metus, dar nesiskaito senbuviais. Aišku, apmokome daug žmonių“, – pasakojo Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.
Jam pritarė ir Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki
„Baigia mokslus, eina dirbti kitur, ateina nauji. Kasmet vyksta rotacija. Tačiau kiekvienais metais mokymus praeina ne tik naujokai, bet ir senbuviai, kad prisimintų. Toks gyvenimas – nuolat ruošiu naujus gelbėtojus, o gyvenime tai jiems pravers, jei kam nors reikės pagalbos“, – aiškino A. Siakki.
Kasmet tenka ieškoti naujų gelbėtojų, nes alga siekia apie tūkstantį, o darbas yra sezoninis. Tad jį per atostogas dažniausiai renkasi studentai ir ką tik mokyklas baigę jaunuoliai.
„Plaukimas lieka, bet gelbėtojos darbas – nelabai. Laukia studijos ir svarbesni dalykai“, – paaiškino jaunuolė.
Ši vasara, pasak gelbėtojų, gana rami. Skaudžiausia nelaimė įvyko Nidos pajūryje. Čia savaitgalį nuskendo 30-metis sportininkas, į jūrą plaukęs, kai tai daryti draudė raudona vėliava.
„Manau, tai priverčia susimąstyti visus – ir gelbėtojus, ir paplūdimio lankytojus, kurie turėtų rimtai reaguoti į perspėjimus, nes pasekmės skaudžios“, – pabrėžė Neringos gelbėtojų vadovas Marius Marcinkus.
Kitur pajūryje – kiti iššūkiai.
„Darbo turėjome. Kai iškelta raudona vėliava ir jūra banguoja, pagrindinis mūsų darbas – prevencija. Nelaukiame, kol poilsiautojas pradės maudytis ar skęsti. Sudrausminame dar iki tol“, – aiškino J. Pirožnikas.
„Daug darbo buvo ir ant smėlio, nes teko reanimuoti vyrą, kuriam sutriko širdies veikla. Daug žmonių prarado sąmonę, nualpo, taip pat buvo kojų ir rankų lūžių“, – vardijo A. Siakki.
Gelbėtojai spėja, kad rugpjūtis dėl gerų orų gali būti sudėtingesnis nei liepa. Paplūdimiuose gelbėtojai budės iki rugsėjo vidurio.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai