Uostamiestyje jau trejus metus nesugebama įkurti istorinių laivų krantinės, nors vieta jai numatyta jau seniai.
Klaipėdos miesto taryba dar 2005 m. priėmė sprendimą, kuriuo numatė, kad 100 m Pilies uostelio krantinės turi būti perduota Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Ši krantinė būtų skirta švartuotis istoriniams laivams.
Vakar Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijoje aiškintasi, kodėl stringa krantinės perdavimas.
Muziejui turėtų būti perduota 100 m ilgio krantinė, jungianti princų Karlo ir Fridrycho bastionus.
Anot Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio, ši krantinė yra piliavietės teritorijoje, todėl ir tinka švartuotis istoriniams laivams.
Užtenka ir 100 m ilgio krantinės, nes, pasak J.Genio, Klaipėdoje yra tik apie 15 istorinių laivų. Aišku, šioje krantinėje galėtų švartuotis ir svečiai iš užsienio, atplaukę istoriniais laivais.
Komisijai aiškinantis, kodėl ši krantinė vis dar nėra atiduota muziejui, paaiškėjo, kad taip nuspręsta todėl, jog vyksta Danės krantinių ir Pilies uosto rekonstrukcija. Didžioji dalis pinigų yra skiriama ES, todėl buvo kur kas paprasčiau, kad rengiant paraišką būtų kuo mažiau krantinių valdytojų.
Kadangi krantinių rekonstrukcijos darbai artėja į pabaigą, komisija nusprendė kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių Aloyzą Každailevičių, kad jis pradėtų krantinės perdavimo panaudai muziejui procedūrą.
Pasibaigus rekonstrukcijai, mažieji laiveliai galės švartuotis Danės upėje, todėl prie piliavietės esanti krantinė netrukdomai galės priimti istorinius laivus. Muziejus turės pasitvirtinti tvarką, kurioje būtų numatyta, kokie laivai galės švartuotis prie šios krantinės.
Komisijos narys Alfonsas Bargaila patikino, kad dar šiemet bus pateikta paraiška gauti finansavimą iš ES ir įrengti prieplauką Karklėje. Joje galės švartuotis apie 50 mažųjų žvejybinių laivų, todėl esą problemų, kad viena Pilies uostelio krantinė bus atiduota istoriniams laivams, tikrai nekils.
Naujausi komentarai