Mezgė ir išgirdo trenksmą
„Tai – istorija su laiminga pabaiga. Tačiau mane itin nustebino, kad Klaipėdoje galėjo atsirasti balkonas it našlaitis. Visiškas biurokratinis absurdas. Name yra 45 balkonai, o vieno jų oficialiai nėra. Buvo renovuotas daugiabutis, statybininkai demontavo visus 46 senus balkonus. Pasibaigus renovacijai, pastatas nušvito naujomis spalvomis, o ant sienų puikavosi 45 naujutėlaičiai balkonai. Vienintelio balkono niekas netvarkė. Kodėl? Nes jis priklauso savivaldybei“ – taip apie šią istoriją kalbėjo Klaipėdos savivaldybės tarybos narė Lilija Petraitienė.
Pensininkė Reda Vaškienėc jau dešimt metų gyvena savivaldybės bute.
Moteris pasakojo, kad Baltijos prospekte esantis daugiabutis iš pradžių turėjo vieną administratorių, vėliau gyventojai įsteigė bendriją.
„2022 metais per audrą mano pusė balkono nukrito. Sėdėjau ir mezgiau, staiga išgirdau baisų trenksmą. Pamačiau, kad pusė balkono nulūžo, kita dalis dar tris dienas kabėjo, kol neatvyko aukštalipiai“, – pasakojo moteris.
Tarp dangaus ir žemės
Savivaldybės butus uostamiestyje prižiūri viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.
„Buvęs namo administratorius buvo priėmęs sprendimą demontuoti blogos būklės balkonus. 2024 metų balandį buvo demontuoti seni 46 balkonai. Bet gyventojai nusprendė įsikurti bendriją. Kadangi mano butas priklauso savivaldybei, aš likau lyg tarp dangaus ir žemės“, – pasakojo klaipėdietė.
„Čia prasidėjo tikra „odisėja“ po valdžios koridorius. Reda dvejus metus ir du mėnesius varstė valdininkų bei Seimo narių duris. Kur tik ji nesikreipė. Redos balkono istorija ėmiau domėtis ir aš“, – teigė tarybos narė L. Petraitienė, narpliojusi klaipėdietės istoriją.
Pensininkė Reda sulaukia mažų anūkų vizitų. Tad prieš jiems pasirodant namuose, moteris išsuka balkono durų rankeną, kad mažyliai neišsmuktų pro duris.
„Maža ką, nueisi valgyti padaryti, o vaikas gali sugalvoti atidaryti duris“, – prisiminė pensininkė.
Moteris dėl avarinės būklės balkono kreipėsi ir į bendrijos pirmininkę.
„Ji pareiškė, kad balkono man netvarkys. Esą mano butas ne bendrijos butas. Priklauso savivaldybei. Yra įstaiga „Klaipėdos butai“, esą tegul jie tvarko. Taip ir pasakė bendrijos pirmininkė: „Man čia nepriklauso“, – pasakojo gyventoja.
Įstatymų pilkoji zona
Reda tikino, kad šio namo gyventojai patys savo lėšoms tvarkė balkonus.
„Kaimynė sakė, kad už du balkonus sumokėjo tris tūkstančius eurų. Išeitų, jog vieno balkono kaina būtų buvusi pusantro tūkstančio. Aš pati be savivaldybės leidimo taip pat negaliu nieko daryti, tik kosmetinį remontą, jokio kapitalinio. Name yra 90 butų. Visame name yra du savivaldybės butai. Demontuoti buvo avariniai balkonai. O tvarkytis jau teko patiems gyventojams. Visur teisybės ieškojau ir niekur neradau“, – guodėsi klaipėdietė Reda.
L. Petraitienė pasakojo, kad tokios „kvaziteisės“ dar jai neteko girdėti.
„Reikia pripažinti, kad jei ne savivaldybės vadovybės teigiamas požiūris, nieko čia nebūtų buvę. Teisiškai butas – savivaldybės, o bendrija renovuoja savo turtą – žmogus tiesiog įstrigo įstatymų pilkojoje zonoje. Nors ir įstaigai „Klaipėdos butai“ teko stipriai pavargti su biurokratijos brūzgynais, visgi ledus pralaužti pavyko. Istorija įrodė – kai yra politinė valia ir nuoširdus noras padėti žmogui, net patys kiečiausi sistemos rėmai įveikiami“, – kalbėjo tarybos narė.
Sunkios sprendimų paieškos
Įstaigos „Klaipėdos butai“ vadovas Paulius Lengvinas teigė, kad balkonų remontui visada būtinas projektas.
„Pradėti reikėtų nuo to, kad Lietuvoje labai daug butų balkonų įstiklinta nesilaikant Statybos techninio reglamento reikalavimų. Antras svarbus dalykas – name įkurta bendrija. Tad pati bendrija turėtų pakomentuoti, kokius sprendimus, tvarkų aprašus ji priėmė. Mūsų žinioje ši istorija atsidūrė tik praėjusiais metais. Ne visada mūsų įstaiga gali spręsti klausimus dėl balkono remonto ar stiklinimo. Pagal įstatymą balkonas yra išorinės konstrukcijos dalis ir jis priklauso pastatui. O mes pastato neadministruojame. Pastatą administruoja bendrija. Dėl to viskas ir buvo“, – kalbėjo P. Lengvinas.
Negalima prisigalvoti ir įsivesti savų tvarkų.
Jis aiškino, kad įstaiga „Klaipėdos butai“ negali leisti biudžeto pinigų išorinės daugiabučio namo konstrukcijos remontui.
„Mūsų kompetencijų ribos – siauros. Mes administruojame tik butą. Bendrijoje pasikeitus tvarkoms, mėginome ieškoti bendro sprendimo su savivaldybe. Gerai, kad savivaldybė suprato situaciją. Bet ne viskas taip greitai darosi. Reikėjo numatyti pinigus biudžete. Gavus lėšas, reikėjo rangovo. Galų gale sutvarkėme tą balkoną“, – kalbėjo P. Lengvinas.
„Klaipėdos butai“ uostamiestyje administruoja 1,5 tūkst. butų.
„Minėtas butas pateko į keblią situaciją dėl administratorių pasikeitimo. Balkonų remontas ar stiklinimas nėra mūsų įstaigos veiklos sritis. Mes negalime viršyti įgaliojimų. Tačiau mes turime krūvą raštų dėl situacijos sprendimo ir tikrai nelikome nuošalyje. Juk biudžete nėra atskiro krepšelio balkonų remontui“, – paaiškino P. Lengvinas.
Vadovas patikino, kad daugiabučiuose, kuriuose yra įkurtos bendrijos, savivaldybės atstovai visada balsuoja už renovacijos procesus.
Uždraudė ją cituoti
Baltijos prospekte esantį namą administruoja bendrija „Stiprybė“. Registrų centras skelbia, kad šios bendrijos pirmininkė – Gražina Korsakė.
G. Korsakė pokalbio su žurnalistais metu paaiškino, jog bendrija priėmė sprendimą, kad namo balkonai yra privatus reikalas. Nes tų butų savininkai, kurie balkonų neturi, neturėtų mokėti už kitų žmonių balkonų remontą.
Tačiau konstruktyvus pokalbis su pirmininke truko labai trumpai. Netrukus moteris pakėlė toną, pareiškė, kad draudžia ją cituoti ir iš viso ką nors rašyti, bei numetė ragelį.
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus patarėjas Algis Gaižutis, paklaustas apie Baltijos prospekte įsikūrusio daugiabučio bendrijos reikalus, iš karto prisiminė, kas vadovauja šiai bendrijai.
„G. Korsakė turi ir daugiau bendrijų. Yra buvę teismų. Mes ne kartą esame ją baudę. Gyventojai turėtų kreiptis į teismą, ir teismas panaikintų tokias tvarkas, kurios prieštarauja teisės aktams“, – patikino A. Gaižutis.
A. Gaižutis teigė, kad balkonai išties priskiriami išorinėms namo konstrukcijoms.
„Jei bendrija pasitvirtino tvarkas, kurios prieštarauja įstatymams, tokios tvarkos turi būti keičiamos. Negalima prisigalvoti ir įsivesti savų tvarkų. Daugiabučių namų bendrijų įstatyme apibrėžta, kas yra laikančiosios namo konstrukcijos ir kas yra balkonai. Tai yra bendro naudojimo objektas. Diskusijų čia neturėtų būti“, – kalbėjo A. Gaižutis.
Registrų centro duomenimis, G. Korsakė vadovauja net septynioms daugiabučių namų bendrijoms.
(be temos)