Aplinkosaugininkai iš Klaipėdos zoologijos sodo paims kritinės sveikatos gyvūnus Pereiti į pagrindinį turinį

Aplinkosaugininkai iš Klaipėdos zoologijos sodo paims kritinės sveikatos gyvūnus

2026-08-26 15:46
BNS inf.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), vykdydamas administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimo žiauraus elgesio su Klaipėdos zoologijos sode laikomais gyvūnais, teismo nutartimi planuoja trečiadienį paimti laukinius gyvūnus, kurių būklė gali būti kritinė.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

<span>Aplinkosaugininkai iš Klaipėdos zoologijos sodo paims kritinės sveikatos gyvūnus</span>
Aplinkosaugininkai iš Klaipėdos zoologijos sodo paims kritinės sveikatos gyvūnus / AAD nuotr.

AAD pranešė, kad gyvūnų paėmime dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centro specialistai.

Liepos 24 dieną atlikę neplaninį patikrinimą Klaipėdos zoologijos sode, AAD pareigūnai užfiksavo gyvūnus, kurių išorinė būklė ir matomi sveikatos sutrikimų požymiai sukėlė pagrįstų abejonių, ar jiems užtikrinama tinkama ir savalaikė veterinarinė priežiūra.

Dėl užfiksuotos gyvūnų būklės departamentas kreipėsi į nepriklausomus specialistus. Įvertinę pateiktą medžiagą, jie nurodė, kad daliai gyvūnų reikalinga skubi veterinarinė pagalba, o kai kurių gyvūnų būklė yra labai rimta ar kritinė. Specialistų vertinimu, tiksliai nustatyti sveikatos sutrikimų priežastis galima tik atlikus klinikinę apžiūrą ir reikalingus tyrimus.

Besiruošiant poėmiui, veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius, vertindamas vieno liūto būklę, atkreipia dėmesį į išoriškai matomus sveikatos sutrikimų požymius.

„Aplink liūto akis ir šnerves, šonkaulių, klubų ir kitose kūno vietose matomi ryškūs nuplikimai ir odos pažeidimai. Taip pat stebimas bendras gyvūno išsekimas ir ryškus išliesėjimas. Tokie požymiai gali būti susiję su įvairiais sveikatos sutrikimais, tačiau tikslią jų priežastį galima nustatyti tik atlikus išsamų veterinarinį klinikinį ištyrimą ir reikalingus diagnostinius tyrimus. Atsižvelgiant į matomų pažeidimų pobūdį ir bendrą gyvūno būklę, yra pagrindo manyti, kad gyvūnas gali jausti nuolatinį skausmą ir diskomfortą“, – sakė LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytojas R. Matevičius.

Aplink liūto akis ir šnerves, šonkaulių, klubų ir kitose kūno vietose matomi ryškūs nuplikimai ir odos pažeidimai.

Atsižvelgęs į patikrinimo metu užfiksuotas aplinkybes ir specialistų vertinimus, departamentas kreipėsi į teismą dėl gyvūnų paėmimo.

Poėmio metu Laukinių gyvūnų globos centro specialistai įvertins gyvūnų būklę, prireikus atliks klinikinius ir kitus tyrimus, suteiks reikalingą veterinarinę pagalbą. Paimti gyvūnai bus perduoti LSMU Laukinių gyvūnų globos centrui laikinai globoti.

Kai kuriuos gyvūnus prieš apžiūrą, tyrimus ar transportavimą dėl jų pačių ir specialistų saugumo gali tekti užmigdyti. Senyvo amžiaus ar sunkios sveikatos būklės gyvūnams užmigdymas ir transportavimas gali kelti didesnę komplikacijų riziką.

„Negalima atmesti sunkių komplikacijų ar gyvūno žūties procedūrų metu rizikos. Vis dėlto palikti gyvūną esamos būklės, nesuteikiant jam būtinos veterinarinės pagalbos ir nesiimant priemonių jo kančioms sumažinti, nėra priimtina gyvūno gerovės požiūriu. Įvertinus galimą naudą gyvūnui ir riziką, būtina imtis veterinarijos gydytojų parinktų priemonių, suteikti reikalingą pagalbą ir užtikrinti gyvūno gerovę“, – sako LSMU Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė.

Departamentas tęsia administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme žiauriu elgesiu laikomas ir veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai tokia pagalba gyvūnui būtina. Sprendimai dėl atsakomybės bus priimti užbaigus tyrimą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų