Ž. Landzbergas pagal profesiją – skulptorius, bet, kaip pats kalbėjo savo instaliacijų parodos Klaipėdoje atidaryme, jam skulptūra – tarsi penklinė, tarsi laidai, ant kurių nutupia paukščiukas.
Esą skulptūra – it karkasas, kuris aplipdomas tuo, ką sukuria vaizduotė.
Šįkart kūrėjo vaizduotė sukūrė savotišką namų pasaulį su atskiromis šeimos narių erdvėmis, kuriose per detales ir nuotaikas atsiskleisti mamos, močiutės ir vaikų kambarių ypatumai.
„Tai ir sarkastiškas, ir kažkiek buitinis modelis. Muziejaus erdvė tapo privačiu butu su kodais, su spynomis. Tai – atidarome duris?“ – į instaliacijų parodą pakvietė Ž. Landzbergas.
P. Domšaičio galerijos direktorės Skaistės Marčienės teigimu, Ž. Landzbergo kūryba visuomet intriguoja ir stebina.
Esą kiekviena jo paroda sukuria savitą mikropasaulį, kuriame susijungia daugybė skirtingų aspektų – vaizdas, erdvė, pasakojimas ir patirtis.
„Ši paroda patirtinė: ji kviečia ne tik stebėti, bet ir pasinerti į menininko kuriamą aplinką, ją išgyventi ir atrasti asmeninių prasmių“, – apie parodą kalbėjo S. Marčienė.
Ž. Landzbergas pasakojo, kad parodą sukūrė norėdamas atkartoti lobio dėžutę. Tokias dėžutes paprastai saugo mergaitės.
Į jas kartais leidžiama pažvelgti ir kitiems, tačiau tik laikantis pagarbos ir mandagumo taisyklių – taip ir šioje parodoje.
Intriguoja ir tai, kad parodos pavadinime „Pasakyk man savo vardą Sese“, prieš kreipinį „Sese“, nėra kablelio, tačiau menininkas ir tam turi savo paaiškinimą.
„Teko skaityti, kad senovės Graikijoje, iš kur perėmėme literatūrines struktūras, nebuvo jokių skyrybos ženklų. Todėl oratorius turėjo laisvę interpretacijai, skaitant tekstą, ir šiuo atveju apsispręsta apsieiti be kablelio“, – teigė Ž. Landzbergas.
Parodos lankytojai kviečiami žengti į menininko sukurtą kasdienybės erdvę, bet į ją patekti bus galima ne iš karto – muziejaus kasoje lankytojai turės gauti užrakto kodą, tarsi būtų pakviesti į svečius ir įleidžiami už privačių namų durų.
Naujausi komentarai