Kas ką pergudravo?
Trečiadienį įvykusiame dar viename šios didelį atgarsį sukėlusios bylos posėdyje planuota apklausti nukentėjusiojo statusą turinčio L. U., kuris siejamas su Kauno organizuoto nusikalstamumo pasauliu, dukters mamą, kuri, anot A. Pimpio, – ir jo sena pažįstama. Tačiau, bandant jai įteikti šaukimą į teismo posėdį policijos pagalba, to padaryti nepavyko, nes paaiškėjo, kad ši kaunietė yra išvykusi ir negalės dalyvauti posėdyje gyvai. Tada teismas jai išsiuntė prisijungimo duomenis dėl dalyvavimo posėdyje nuotoliniu būdu. Tačiau ji nepasinaudojo ir šiais.
Po tokios įvykių sekos prokuroras Ričardas Gailevičius siūlė teismui į kitą posėdį šią kaunietę jau atvesdinti prievarta. Tačiau tada prabilo lig šiol šį teismo procesą gana abejingai stebėjęs A. Pimpis. Jis teigė, kad atvesdinimas prievarta yra labai traumuojantis dalykas. Ypač moteriai su vaikais. O ši liudytoja nieko šioje byloje nepadarė. Ir dar neaišku, ar jai išsiųsti prisijungimo duomenys reikiamu adresu, nes ji – tikrai atsakinga ir, juos gavusi, būtų prisijungusi. O be to, ji nieko naujo nepasakys, ką jau yra pasakiusi.
Netrukus paaiškėjo, kad teismas išsiuntė minėtai kaunietei prisijungimo duomenis, likus vos dešimčiai minučių iki posėdžio pradžios. Dėl ko galiausiai nuspręsta į kitą posėdį vėl ją kviesti siunčiant šaukimą.
O tada vėl žodžio paprašė A. Pimpis. Jis teigė, kad nori, jog viskas vyktų greičiau, t.y. nepilstant iš tuščio į kiaurą, todėl galėtų duoti parodymus šiandien, nors žadėjo tik po visų liudytojų apklausų. Tokį savo persigalvojimą teisiamasis motyvavo tuo, kad nori taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, nes buvo planuota atsivežti jį parodymams iš Marijampolės kalėjimo, kur šiuo metu kali, gyvai. Nors jis tau tada tam priešinosi – esą pradėjo dalyvauti šios įkalinimo įstaigos programose.
Nusikalstamas ekspromtas
„Kokia jūsų versija?“ – prieš A. Pimpiui duodant parodymus jo klausė bylą nagrinėjantis teisėjas Justinas Bagdžius. Ir teisiamasis pradėjo nuo to, kad „visas šis reikalas labai išpūstas“.
Jis teigė, kad bendravo su L. U. buvusiąja, šiems jau seniai išsiskyrus, apie pusantrų metų iki bylon sugulusių įvykių. Ir tą dieną, kai viskas prasidėjo, buvo jos namuose. Tiesiog užsuko čia, kaip įprasta, atvykęs į Kauną darbo reikalais. Belieka priminti, kad tuo metu A. Pimpis, dėvėdamas kitoje byloje paleidžiant iš suėmimo jam uždėtą apykoję, taip pat su teisėsaugos žinia dirbo siuntų kurjeriu visoje Lietuvoje.
Per A. Pimpio apklausą paaiškėjo, kad netrukus pas savo buvusiąją tada atvyko ir L. U. Tačiau šis apie jo buvimą šiuose namuose nežinojo, bet A. Pimpis girdėjo, kad L. U. nusprendė važiuoti su vaiku į „Akropolyje“ esantį kino teatrą. Ir jis nusprendė šį pasekti, tikėdamasis nutaikyti patogų momentą vėl su juo pasikalbėti apie savo buvusiosios psichologinį terorizavimą. „Matydavau, kaip ji dėl to kenčia ir kokia yra sugniuždyta. Bandžiau jau kalbėti su L. U. apie tai gal prieš porą mėnesių telefonu, tačiau niekas po šio pokalbio nepasikeitė“, – teigė A. Pimpis, tikindamas, kad toks sprendimas gimė tada spontaniškai. Kaip ir vėlesnis – inscenizuoti „Akropolio“ automobilių aikštelėje eismo įvykį, nes atvykus ten, pamatė, kaip L. U. išlipo iš savo „Porsche“ su trimis vaikais. O užkišus už šio automobilio valytuvų raštelį su esą jį apdaužiusio sąžiningo vairuotojo telefono numeriu, L. U. paskambino jam dar tą pačią dieną. Ir nors jie jau buvo kalbėję telefonu, iš balso jo nepažino.
Geriausia gynyba puolant?
Anot A. Pimpio, susitikus su L. U. pirmą kartą, paaiškėjo, kad nė vienas iš jų nėra pildęs eismo įvykio deklaracijos. Be to, A. Pimpis teigė nenorėjęs nurodyti savo tikrų duomenų, kad L. U. nesuprastų su kuo iš tikrųjų turi reikalą. Todėl esą ir nurodė vieno savo bendradarbio vardą ir pavardę – kad tektų susitikti su L. U. dar kartą ir jau ne tokioje viešoje vietoje. Tą patį, nurodydamas dar kito bendradarbio duomenis, jis padarė ir kitą kartą, kai jiedu jau susitiko esą paties L. U. pasiūlytoje nuošalesnėje automobilių aikštelėje Perkūno alėjoje. Ir ten, A. Pimpio teigimu, jau buvo tinkama proga pasikalbėti su L. U. dėl šio elgesio su buvusiąja. Tačiau pastarasis pradėjo isterikuoti ir jie netruko susistumdyti. Galiausiai L. U. išsitraukė peilį. „Aš tik gyniausi, tačiau esu sportavęs. Jeigu nebūčiau to padaręs, būčiau negyvas“, – toks buvo A. Pimpio atsakymas į teisėjo klausimą, ar jam pavyko peilį išmušti, ar perimti. Teisiamasis teigė, kad viskas užtruko apie pusantros minutės. Tačiau per šias grumtynes L. U. ir buvo sužalotas. O po to jam uždėti antrankiai ir automobilyje turėta lipnia juosta, nes jos prireikdavo turint reikalų su statybomis, apvyniotos L. U. kojos.
A. Pimpis tikino sudorojęs L. U. vienas, nes atvykęs į šį susitikimą be jokių bendrininkų. Tačiau matęs toje automobilių aikštelėje ir daugiau žmonių. O po to, būdamas streso būsenos, nelabai supratęs, kur veža L. U. Net negali pasakyti, kaip išvažiavo į automagistralę, kuria važiavo link Vilniaus, kuriame gyveno. „Manau būčiau kur nors su juo pasikalbėjęs, gal būtume susimušę ir būčiau jį paleidęs“, – tikino A. Pimpis, teigdamas, kad kalbėtis su L.U., esą nežinodamas, kaip jis sužeistas, pradėjo dar automobilyje. Tačiau šis pradėjo muistytis ir bandė iššokti iš važiuojančio automobilio, bet jis spėjo L. U. išgelbėti, sugriebęs ranka už striukės. Bet tada nesuvaldė automobilio ir šis atsitrenkė į atitvarus. O, kai jis sustojo pažiūrėti, ar automobilis labai apdaužytas, esą L. U., pasinaudojęs proga, pabėgo. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ir jis toliau važiuoti nebegali, nes reikia keisti ratą. O maždaug už pusvalandžio pasirodė ir policija, kurios pareigūnams dėl patirto streso jis prikalbėjo visokių nesąmonių. O šiems užkliuvo ne tik jo automobilyje tebebuvęs per grumtynes su L. U. iškritęs šio peilis, bet ir „Airsoft“ šautuvas, kurį jis kartu su antrankiais naudodavo, žaisdamas to paties pavadinimo legalius karinius žaidimus, kuriems registruodavosi savo vardu. Esą tik atvykus policijai, jis pamatė, kad jo rankos kruvinos.
Tačiau, prokurorui paprašius pagarsinti kai kurias A. Pimpio parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, vietas, paaiškėjo, kad tada jis teigė, jog L. U. iššoko iš važiuojančio jo automobilio. Ir šis prašęs vežti jį į Kauno klinikas, o paaiškėjus, kad jie – jau pakeliui į Vilnių, – į Lazdynų ligoninę.
Be to, A. Pimpis kažkodėl atsisakė teismui pakomentuoti ir mįslingo laiško, kaip buvo įvardintas šis popieriaus lapas, aptiktas jo automobilyje kartu su suklastotomis eismo įvykio deklaracijomis, turinį. Kol kas šis paslaptinga rašliava dar nepagarsinta. Pirminiais duomenimis, joje – kažkokie nurodymai, ką ir kaip L. U. kažkam turi sakyti.
Policija suskubo laiku
Kaip jau rašyta, praėjusiame šios bylos posėdyje prasidėjusios liudytojų apklausos atskleidė, kad tai, kas iki šiol buvo žinoma apie L. U pagrobimą, tebuvo ledkalnio viršūnė. Tai paaiškėjo po policijos pareigūno, kuris su kolega tada pirmieji atvyko į įvykio vietą, parodymų bei pagarsintos vieno užsieniečio, kuris vos antrąją savo buvimo Lietuvoje savaitę, atsitiktinai tapo L.U. pagrobimo liudytoju, apklausos.
„Gavus pranešimą apie automobilį, apgadinusį greitkelio atitvarus ir nuvažiavusį Žiežmarių link, mes jį radome kruviną, išdaužtu galiniu durelių už vairuotojo stiklu, nuleistais dviem ratais ir nubrauktu šonu. Automobilio vidus buvo pilnas kraujo. Kruvinas buvo ir jo vairuotojas“, – pasakojo teismui minėtas pareigūnas, prieš tai turėjęs prisiekti, kad sakys tik tiesą.
Per jo parodymus paaiškėjo, kad minėtas automobilis, kurį vairavo A. Pimpis, stovėjo, jau išsukęs iš autostrados į Žiežmarių nusukimą. Ir jo vairuotojas bandė keisti vieną iš nuleistų ratų.
Pamatęs atvykusius pareigūnus, A. Pimpis ėmė teigti, kad buvo užpultas ir sumuštas kažkur Kaune, tačiau jam pavyko apsiginti ir pasprukti. Jis tikino ir, kad kraujas automobilio viduje ir net ant šio langų – jo. Tačiau pareigūnams tada paprašius A. Pimpio nusirengti ir detaliau apžiūrėjus jo kūną, jokių sužalojimų nefiksuota. O, pasiteiravus jo, ar neturi draudžiamų daiktų, sulaukta atsakymo apie peilį ir koviniams ginklams nepriskiriamą „Airsoft“ modelio ginklą. Peilis buvo rastas prie priekinės keleivio sėdynės – ant grindų, t.y. ten, kur parodė jį gulint A. Pimpis, tikinęs, kad pats išdaužė ir automobilio langą.
Melo kojos trumpos
Tiesa pradėjo aiškėti, kai buvo nuspręsta grįžti atgal ir ieškoti apgadintų atitvarų, palikus A. Pimpį bei jo automobilį atvykusiems kolegoms.
Maždaug už kilometro nuo tos vietos, kur rastas pastarasis, – jau apsisukus ir važiuojant Kauno kryptimi, prieš minėto liudytojo tarnybinį automobilį antroje eismo juostoje išniro žmogus – taip pat kruvinas ir priekyje surakintomis rankomis. Jis buvo be vieno bato, o ant jo kojų ties čiurnomis buvo lipnios juostos, kuria buvo surištos ir rankos, likučiai. Laimė, kad pavyko staigiai sustabdyti.
Tai, kad šis vyras, kuris atsisakė pasakyti, kas jam nutiko, ir net prisistatyti, susijęs su A. Pimpio vairuotu automobiliu, tapo aišku, sulyginus ant pastarojo galinės sėdynės, kur buvo daugiausiai kraujo, rastą striukės gobtuvą ir šio asmens vilkimą striukę.
Dar viena akivaizdžia sąsaja tarp šių įvykių tapo A. Pimpio turėtas antrankių raktelis, kuriuo jis bandė nesėkmingai atsikratyti teisme liudijusio pareigūno kolegų automobilyje.
Liudytojų neišvengta
Buvo pagarsinti praėjusiame šios bylos posėdyje ir gana painūs jau minėto užsieniečio parodymai, versti iš anglų kalbos, kuriuos jis davė po kelių dienų ikiteisminio tyrimo pareigūnams, susiradusiems jį pagal vaizdo kamerų įrašus, bei vėliau – ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Šių parodymų esmė, kad pernykštės vasario 3-iosios vakarą – apie 21.30 val. jis, išėjęs iš baro, kur išgėrė bokalą alaus, pamatė Perkūno alėjos automobilių aikštelėje jį sudominusį vaizdą, tačiau ne iš karto suprato, kad tapo nusikaltimo liudytoju.
Šis užsienietis pasakojo, kad atkreipė dėmesį į minėtoje aikštelėje, kuri buvo gerai apšviesta ir kurioje buvo ir daugiau automobilių, aukštą vyrą su paltu ir kepure, kuris kažką darė kitam vyrui, kurio nesimatė. Tačiau girdėjosi šio balsas – lyg šaukiant pagalbos, lyg bandant priešintis.
Po tokio vaizdo, eidamas tolyn, užsienietis vis atsisukdavo, kol galiausiai pamatė, kaip minėtas aukštas vyras įstūmė pro priekines vairuotojo dureles kito vyro kojas. Ir apėjęs automobilį, uždarė priekines keleivio dureles. O tada šis automobilis dideliu greičiu išvažiavo iš aikštelės atbulas. Ir tik tada užsienietis teigė supratęs ir netrukus pamatęs, kad minėtame automobilyje buvo ir daugiau žmonių. Vienas – prie vairo, kitas – galinėje sėdynėje, nes tas aukštas vyras, automobiliui išvažiuojant, liko aikštelėje.
Teisėsaugininkų manymu, minėtą automobilį jau tada vairavo A. Pimpis. Tačiau, kur dingo dar vienas asmuo, buvęs jame be pagrobtojo, neaišku.
„Tai buvo banditizmas, nes per daug gerai L. U. gyveno“, – teigė minėti pašnekovai, įsitikinę, jog kažkur jo laukė iškasta duobė.
Jeigu laisvės suvaržymas norint pasikalbėti yra nusikaltimas, tuomet prisipažįstu šį padaręs.
Planus sujaukė skambutis
Kaip jau ne kartą rašyta, 32-ejų A. Pimpis tą vakarą jis buvo sulaikytas 65-ajame kelio A1 kilometre – po to, kai buvo gautas pilietiško asmens pranešimas apie Vilniaus kryptimi važiavusį automobilį „VW Passat“, kurio vairuotojas kliudė kelio atitvarus ir pasišalino iš įvykio vietos.
Policijai pavyko rasti šį „VW Passat“ ties Žiežmarių apylinkės seniūnijos Būdiškių kaimu, esančiu apie 40 kilometrų nuo Kauno.
Nors sužalotas ir antrankiais surakintas L. U., sutiktas už kilometro, pareigūnams grįžtant Kauno kryptimi, nebuvo linkęs bendrauti su pareigūnais, ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto jo laisvės atėmimo pradėjusiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) pareigūnams pavyko išsiaiškinti, kad tai, kas tą vakarą konstatuota kelyje A1, buvo tris dienas vykusių įvykių kulminacija.
Išsiaiškinta, kad 40-metis L.U. pateko į pagrobėjų spąstus, pernykštės vasario 1-osios popietę radęs „Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelėje už prabangaus savo automobilio „Porche Cayenie“, kurio galinis bamperis buvo apgadintas, valytuvų esą sąžiningo vairuotojo raštelį: „Užkabinau jūsų automobilį. Prašau paskambinti man nurodytu telefonu, kad galėtume išspręsti.“ Ir paskambinęs jame nurodytu telefono numeriu, vasario 3-iosios vakare buvo atsiviliotas į jau minėtą automobilių aikštelę Perkūno alėjoje, kurioje buvo pagrobtas, panaudojus smurtą ir įgrūdus į A. Pimpio išsinuomotą „VW Passat“.
Aukos prakalbinti nepavyko
L. U., kaip jau užsiminta, su ikiteisminį tyrimą pradėjusiais teisėsaugininkais nebendravo, teigdamas, kad nieko neatsimena. Ir tai galiausiai baigėsi 1500 eurų baudos jam skyrimu už teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą. Taip teisiškai įvertintas L. U. atsisakymas vykti į paskirtą ambulatorinę ekspertizę, siekiant atsakyti į klausimą, ar jis nesimuliuoja atminties praradimo. Deja, prisikviesti L. U. į šią ekspertizę taip ir nepavyko, nors jis buvo ten kviestas kelis kartus.
Neatsiliepė L. U. ir į teisėsaugininkų pranešimą apie baigtą ikiteisminį tyrimą bei galimybę susipažinti su šio turiniu.
Nepavyko prisišaukti L. U. ir į A. Pimpio bylos nagrinėjimą teisme. Tačiau pastarajam pavyko su L. U. susiekti ir sulaukti jo elektroninio laiško. Šiame L. U. patvirtino, kad šaukimą į teismo posėdį gavo, tačiau neatvyks, nes gyvena užsienyje ir neturi galimybės atvykti. Be to, įvykio neatsimena ir pretenzijų teisiamajam neturi, todėl prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Jau neprisipažįsta nė vieno nusikaltimo?
Nors buvo nustatyti ir galimi A. Pimpio bendrininkai, kuriems buvo pareikšti įtarimai bendrininkavus neteisėtai atimant L. U. laisvę, galiausiai ikiteisminis tyrimas minėtų asmenų atžvilgiu nutrauktas, konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų, jog jie padarė šį nusikaltimą.
Vienintelis prieš teismą dėl neteisėto L. U. laisvės atėmimo, panaudojant smurtą ar sukeliant pavojų nukentėjusiojo gyvybei, stojęs A. Pimpis kaltinamas ir nesunkiu L. U. sveikatos sutrikdymu dėl savanaudiškų paskatų, ne mažiau kaip du kartus smogiant peiliu į kaklą bei dalinai pažeidžiant jo nervą ir viršutinę galvos dalį, bei dokumentų klastojimu, turint galvoje suklastotas eismo įvykio deklaracijas, į kurias buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti eismo įvykio data, laikas, kaltininkas bei jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas. Po A. Pimpio sulaikymo jo vairuoto „VW Passat“ daiktadėžėje buvo rastos dvi eismo įvykio deklaracijos, užpildytos Luko Biloto ir Vytauto Staniūno vardais.
Pagarsinus kaltinamąjį aktą, A. Pimpis nepripažino tik L. U. sužalojimo. „Kitus kaltinimus pripažįstu pilnai, kaip buvo nuo pat pradžių“, – teigė tada iš teismo salės ekrano A. Pimpis, dalyvaujantis šios bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu iš Marijampolės kalėjimo, kuriame šiuo metu atlieka pusaštuntų metų laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos grupuotės, tarp kurios nusikaltimų – ir Lietuvą sukrėtęs 2020-ųjų spalį įvykdytas kontranbandininko nužudymas Lazdijuose, apgaule patenkant į pastarojo namus ir šį padegant, subūrimą bei vadovavimą jai.
Tačiau, duodamas teismui parodymus, jis jau nesutiko ir su kaltinimu klastojus dokumentus, nes esą minėtų eismo įvykio deklaracijų niekur nepanaudojo. Be to, A. Pimpis jau buvo linkęs ironizuoti: „Jeigu laisvės suvaržymas norint pasikalbėti yra nusikaltimas, tuomet prisipažįstu šį padaręs“.
Naujausi komentarai