„Ši šventė – mūsų meilės miestui išraiška, prie kurios visus metus prisidėjo daugybė žmonių: kūrėjų, kolektyvų, savanorių, bendruomenių. Norėjome, kad jubiliejus pasakotų ne tik apie praeitį, bet ir apie žmones, kurie šiandien kuria Vilkiją. Todėl šventėje susipins istorija, legendos, muzika, Nemuno krašto grožis ir gyva bendruomenė. Labai kviečiu atvykti, pabūti kartu, atrasti ar iš naujo pamilti Vilkiją. Tikiu, kad kiekvienas čia ras tai, kas palies širdį, o išsiveš ne tik gražių įspūdžių, bet ir jausmą, kad bent trumpam tapo mūsų didelės bendruomenės dalimi“, – kvietė Vilkijos kultūros centro direktorė Aušra Junevičė.
Šurmuliuos nuo vidurdienio
Paskutinį liepos šeštadienį Vilkija šventinio šurmulio prisipildys jau nuo 12 val. Renginiai vyks įvairiose miesto erdvėse: Vilkijos kultūros centre ir prieigose, ką tik lankytojams atvertoje įspūdingoje Vilkijos atodangoje prie Šv. Jurgio bažnyčios, Kauno rajono muziejaus Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje, o miesto parke vilios amatų mugė, prekybos miestelis, vaikų pramogų ir jaunimo veiklų erdvės. Miesto svečiai galės pažinti Vilkiją ir iš Nemuno – visą popietę norinčius plukdys laivas „Zapyškis“.
„Vienu gražiausių jubiliejaus simbolių taps šventinės bendruomenės eitynės. Miesto įstaigos, organizacijos, bendruomenės, meno kolektyvai, gyventojai ir svečiai 17 val. pajudės nuo Vilkijos kultūros centro ir Ramybės bei Kauno gatvėmis keliaus į miesto parką. Iškilmingą nuotaiką kurs eitynes lydintis orkestras, kuris, vis stabtelėdamas, atliks muzikinius kūrinius ir visą miestą kvies į bendrą šventę. Prisijungti kviečiamas kiekvienas – eitynių organizatoriai tikisi, kad ji taps įspūdingu bendrystės reginiu ir simboliniu padėkos žygiu visoms kartoms, kūrusioms Vilkiją“, – pasakojo Vilkijos kultūros centro direktorė.
Šventės ašis
A. Junevičės žodžiais, jubiliejinės šventės ašimi taps specialiai šiai progai sukurtas muzikinis spektaklis „Vilkijos legenda“ – originalus scenos kūrinys apie kovą, meilę ir bendrystę. Scenarijaus autorius ir režisierius – Ramūnas Šimukauskas, muziką „Vilkijos legendai“ sukūrė kompozitorius Laurynas Baškys, choreografiją – Dainius Bervingis. Pagrindinius vaidmenis atliks scenos meistrai, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Gabrielė Kuzmickaitė, Andrius Apšega, Vygantas Bemovas ir Ramūnas Urbietis, pasirodys Vilkijos ir Kauno rajono šokėjai, o įspūdį sustiprins viduramžių kariai ir specialiai šiam pasirodymui kuriama scenografija. „Šis spektaklis kuriamas specialiai Vilkijos jubiliejui ir bus vienas ryškiausių šventės akcentų“, – pabrėžė Vilkijos kultūros centro direktorė.
Organizatoriai tvirtino: šių metų jubiliejus išskirtinis ir tuo, kad jam buvo ruoštasi ne vieną mėnesį. Visą pusmetį Vilkijos gyventojai buvo kviečiami mokytis dainos, sukurtos pagal Antano Juškos tekstą. Tai subūrė įvairaus amžiaus miestelėnus.
„Jie dalyvavo kūrybiniame konkurse, filmavo vaizdo klipus, repetavo, o jubiliejinės šventės metu visi drauge atliks šią dainą. Tai taps jautriu bendrystės momentu, įprasminančiu Vilkijos kultūrinį paveldą ir žmonių ryšį su savo kraštu“, – tvirtino A. Junevičė.
Vakarinę programą tęs vieni ryškiausių Lietuvos atlikėjų – Donatas Montvydas ir grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, o jubiliejinę dieną vainikuos įspūdingas ugnies ir pirotechnikos šou „Liepsnų valdovai“.
Norėjome, kad jubiliejus pasakotų ne tik apie praeitį, bet ir apie žmones, kurie šiandien kuria Vilkiją.
Truputis istorijos
Vilkija – savitas kalnų miestas, urbanistikos paminklas, kurio unikaliam pavidalui ir raidai per šimtmečius įtakos turėjo ne tik pakilimai ir nuosmukiai, administraciniai pertvarkymai ir geografinė padėtis, bet ir gamtinės sąlygos, ypač Nemuno upės vanduo. „Šiandien miesto teises turinti Vilkija veikiau alsuoja tingiu provincijos ritmu, tačiau istorija apie vienos seniausių panemunės gyvenviečių reikšmę liudija ką kita“, – sakė Žilvinas Rinkšelis, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus darbuotojas, atsakingas už paveldą.
Jo žodžiais, dabartinio miesto užuomazga derėtų sieti su valdovo dvaro įkūrimu. „Jau Vytauto Didžiojo laikais Vilkijoje būta didžiojo kunigaikščio dvaro. Apie tai mums liudija keletas Vytauto laiškų, rašytų Kryžiuočių ordino didžiajam magistrui, du iš jų – 1426 ir 1430 m. – rašyti „mūsų dvare, vadinamame Vilkija“. Vienur net patikslinama, kad Vilkijos dvaras yra „keturios mylios žemiau Kauno“. Tai dokumentai, kuriuose pirmą kartą, aiškiai ir neiškraipytai minimas Vilkijos vietovardis. Manoma, kad dvaras buvo netoli Nemuno, tai nurodo ir vėlesnių laikų inventoriai“, – pasakojo Ž. Rinkšelis.
Tikėtina, kad įsikūręs šalia svarbaus diplomatinio kelio, ėjusio nuo Vilniaus (arba Trakų), Vilkijos, Veliuonos, Ragainės kryptimi, XV a. dvaras vaidino nemenką vaidmenį, o Vytautui teko dažnai jame būti. Dar viename, 1430 m. laiške, rašytame Trakuose, valdovas ordino magistrą kviečia į vainikavimosi iškilmes, laiške nurodomas kelionės maršrutas į Trakus, o Vilkijoje patariama pavalgyti.
„Po karų su kryžiuočiais vieta tampa itin palanki komunikaciniu ir ūkiniu požiūriu ir dvarui, ir gyvenvietei: Nemunu vyko intensyvi prekyba su Gdansku ir Karaliaučiumi, o šalia upės nuo seno ėjo svarbus sausumos kelias iš Kauno į Jurbarką ir pajūrį. 1450 m. Vilkijoje pradėjo veikti pirmoji LDK muitinė prie Nemuno, stovėjo prekių sandėliai. Manoma, kad XVI a. Vilkijai suteiktos magdeburginės savivaldos teisės“, – istorijos puslapius sklaidė savivaldybės atstovas.
XVII ir XVIII a. pažymėti karais ir negandomis, kurios neaplenkė ir Vilkijos. Tvano ir Šiaurės karo metu miestelį buvo užėmusi Švedijos kariuomenė. Spartų augimą pakeitė nuosmukis. Mažėjo gyventojų, siautėjo dažni gaisrai. Keitėsi ne tik gyventojų skaičius, bet ir sudėtis – miestelyje apsigyveno daugiau žydų. Miestelio atsikūrimą ir raidą taip pat trikdė ir dvaro valdytojų savivalė ir dažnas jų keitimasis.
Vykstant Abiejų Tautų Respublikos padalijimams, 1795 m. panaikinamas Vilkijos valsčius, kuriam iki tol priklausė teritorija abipus Nemuno, po padalijimų Nemunas tapo atskiras valstybes skiriančia siena.
Rusijos imperijos sudėtyje, nustojus galioti senosioms miestų ir miestelių savivaldos teisėms ir prekybinėms privilegijoms, gilėjo miestiečių priespauda. Miestelis menko ir skurdo. 1829 m. Nemunu keliavusiam Vladislavui Sirokomlei Vilkija paliko tokį įspūdį: „Tikra tai menkystė, iš mandagumo miesteliu vadinama, turinti apie šimtą lūšnų; žmonės vadina ją Vilkija. Stovi prie Dubysos ir Nevėžio įtakos į Nemuną; priklauso grafui Henrikui Zabielai, kurio gražus dvaras matyti kairiajame Nemuno krašte, Lenkų Karalystėje.“
„Miestelio veidą formavo ir Nemunas. Eksportuoti į užsienį Lietuvoje iškirtus didelius miškų plotus, gerokai padidėjo pavasariniai Nemuno potvyniai, labai sustiprėjo krantų erozija. Iki XIX a. vid. Nemuno vaga priartėjo prie miestelio, potvyniai ėmė grėsti Kauno–Jurbarko kelio pietų pusės sodyboms ir pastatams. Jos pradėtos tvirtinti stačių ąžuolinių rąstų, sujungtų geležinėmis sijomis, užtvarais. Mūrinė sinagoga sustiprinta stambiais kontraforsais. Taip įtvirtinta Vilkijos pakrantė sudarė savitą vaizdą, nebūdingą kitoms panemunės gyvenvietėms“, – įžvalgomis dalijosi Ž. Rinkšelis.
Taip įtvirtinta Vilkijos pakrantė sudarė savitą vaizdą, nebūdingą kitoms panemunės gyvenvietėms.
Nepriklausomybės metais Vilkija buvo valsčiaus centras. Nemažai gyventojų vertėsi žemės ūkiu, žvejyba, padieniais verslais, mažiau buvo prekybininkų ir amatininkų (dalis jų išsikėlė į didesnius miestus). Čia gyveno gausi žydų bendruomenė, turėjusi savo mokyklą ir sinagogą.
1969 m. Vilkija pripažinta vietinės reikšmės urbanistikos paminklu – tai vienas vertingiausių urbanistikos paveldo objektų, kurio unikaliam pavidalui per šimtmečius įtakos turėjo vietovės reljefas ir Nemuno upės vanduo.
Komentaras
Snieguolė Navickienė
Kauno rajono savivaldybės vicemerė
Vilkijos 600 metų jubiliejus – reikšminga sukaktis visai Kauno rajono bendruomenei. Vilkija yra viena savičiausių šio krašto seniūnijų, garsėjanti turtinga istorija ir Nemuno slėnių grožiu. Ne mažiau svarbūs ir čia gyvenantys žmonės, kurių darbai ir iniciatyvos kuria šiandienę Vilkiją. Ši sukaktis suteikia progą ne tik prisiminti praeitį, bet ir pasidžiaugti tuo, kaip Vilkija gražėja, stiprėja ir telkia savo bendruomenę.
Vienas ryškiausių jubiliejaus šventės akcentų bus specialiai šiai progai sukurtas muzikinis spektaklis „Vilkijos legenda“. Šis kūrybinis darbas sujungia miesto istoriją, legendas, muziką, scenos meną ir vietos žmonių įsitraukimą. Manau, kad būtent tokie kūriniai padeda šventei tapti daugiau nei renginiu – jie sukuria bendrą patirtį, kuri išlieka žmonių atmintyje. Todėl labai kviečiu atvykti į Vilkiją ir kartu švęsti miesto, kuriuo galime didžiuotis, garbingą jubiliejų.
Naujausi komentarai