Pakerėta kosmoso
Kol vieni vienuoliktokai svarsto, kuo norėtų būti ateityje, kaunietė Viltė Vitkauskaitė užtikrintai braižo savo žvaigždėlapį. Fizika, inžinerija, chemija ir astronomija jai seniai tapo ne tik mokomaisiais dalykais, bet ir sritimis, kuriose ji mato savo ateitį. Svarbiausia, o kartu smagiausia šios istorijos dalis, kad Viltė – ne išimtis. Po mudviejų pokalbio supratau, kad šiandien vis daugiau merginų drąsiai renkasi tiksliuosius mokslus ir technologijas, taip tik darsyk įrodydamos, kad smalsumas, talentas ir ambicijos visiškai nepriklauso nuo lyties. Šiai naujai ryžtingų merginų kartai priklauso ir Viltė. Jos kelias į mokslą ir technologijas prasidėjo Kauno jėzuitų gimnazijoje, į kurią mergina atėjo sekdama vyresnio brolio pėdomis.
„Jis baigė gimnaziją, o aš atėjau į penktą klasę“, – sakė Viltė, šiuo metu besimokanti prestižinėje Tarptautinio bakalaureato (IB) diplomo programoje.
Per daugelį metų mokykloje Viltė išbandė pačias įvairiausias veiklas: devintoje klasėje lankė robotikos būrelį, iki šiol dalyvauja debatuose, dainuoja chore.
„Mokykla suteikia labai daug galimybių. Kol esu čia, noriu išbandyti kuo daugiau“, – pokalbį tęsė mergina.
Vis dėlto ilgainiui jos dėmesį patraukė inžinerija, fizika, chemija ir astronomija. Pastaroji taip sužavėjo, kad šiandien vienuoliktokė ne tik pati gilina žinias, bet ir dalijasi jomis su kitais – vadovauja astronomijos būreliui.
„Iki tol maniau, kad aš viena tokia. Kai gimnazistai pradėjo eiti į astronomijos būrelį, supratau, kiek mūsų iš tikrųjų daug. Iki egzaminų sulaukdavau daug vienuoliktokų ir dvyliktokų, o dabar gana dažnai ateina septintokai, devintokai“, – Viltė džiaugėsi gražia ketvirtadienio tradicija, augančia astronomija besidominčių moksleivių bendruomene ir mokyklos administracijos palaikymu.
Kiekvienas Viltės vedamas užsiėmimas paprastai turi atskirą temą. Mokslo metų pradžioje mokiniai susipažįsta su astronomijos pagrindais, mokosi orientuotis žvaigždėtame danguje ir atpažinti žvaigždynus. Vėliau nagrinėjamos sudėtingesnės temos: astrofizika, juodosios skylės, kosmoso tyrimai. Esant palankioms sąlygoms, būrelio nariai rengia ir naktinius dangaus stebėjimus. Moksleiviai taip pat organizuoja naujienų vakarus, kurių metu aptaria aktualijas kosmoso pasaulyje.
Smagu matyti, kad čia auga kosmoso industrija, kuriasi naujos įmonės.
Skardinės dydžio
Vien tik stebėti dangų Viltei nepakako. Smalsumas virto iššūkiu, kuriam ryžtųsi ne kiekvienas suaugusysis. Kartu su komanda „Niktė 400“ gimnazistė šiemet dalyvavo Europos kosmoso agentūros mokomųjų palydovų konkurse „CanSat“. Tai tarptautinė iniciatyva, kurios metu moksleiviai turi sukurti skardinės dydžio palydovą, galintį atlikti pagrindines tikro kosminio aparato funkcijas. Dalyviai projektuoja sistemas, konstruoja korpusus, montuoja elektroniką, testuoja įrangą ir analizuoja surinktus duomenis. Kitaip tariant, daro tą patį, ką ir profesionalios kosmoso inžinierių komandos.
„Pirmiausia gavome palydovo detales. Per kelis mėnesius turėjome jas surinkti ir paruošti palydovą skrydžiui“, – apie procesą pasakojo Viltė.
Komanda į skardinės dydžio korpusą integravo slėgio, temperatūros ir aukščio matavimo jutiklius, užtikrino ryšį tarp palydovo ir antžeminės stoties, ruošėsi svarbiausiam momentui – paleidimui.
„Raketa palydovą iškelia maždaug į 1 km aukštį. Kai įrenginys leidžiasi, jis renka perduodamus duomenis“, – aiškino gimnazistė.
Tai buvo pagrindinė kiekvieno palydovo užduotis. Be jos, komandos turėjo atlikti ir antrinę misiją. „Niktė 400“ pasirinko rinkti GPS duomenis.
„Čia neužtenka vien teorijos. Reikia ir programuoti, ir konstruoti, ir spręsti problemas. Be komandos nieko nepadarysi“, – nors į prizinininkų trejetą nepapuolė, Viltė dėkojo komandai ir ją globojusiai fizikos mokytojai Rigondai Skorulskienei. Anot moksleivės, tokie projektai leidžia moksleiviams suprasti, kaip atrodo tikras inžinerinis darbas ir kiek daug skirtingų gebėjimų reikia norint sukurti net mažytį palydovą. Ši patirtis ne tik suteikė vertingų praktinių žinių, bet ir dar labiau sustiprino jos norą ateitį sieti su mokslu ir technologijomis.
Griauna stereotipus
Šiandien vis daugiau merginų renkasi technologijų ir inžinerijos kryptis, tačiau stereotipų, anot moksleivės, dar pasitaiko. Dalyvaudama „CanSat“ konkurse Viltė buvo vienintelė mergina savo komandoje. Vis dėlto tai nesutrukdė jai siekti aukštų rezultatų.
Už savo pasiekimus ji buvo pripažinta geriausia konkurso mergina inžiniere. Pasak Viltės, šis įvertinimas svarbus ne tik asmeniškai, bet ir todėl, kad atkreipia dėmesį į merginų vaidmenį tiksliųjų mokslų ir inžinerijos srityse.
„Nėra daug konkursų, kurie skatintų merginas rinktis inžineriją ir tiksliuosius mokslus, todėl tokios progos neįkainojamos“, – sakė jaunoji inžinierė.
Gimnazistė pastebėjo, kad visuomenėje vis dar pasitaiko nuostatų, kad technologijos ar inžinerija labiau tinka vaikinams, tačiau realūs pavyzdžiai rodo ką kita.
„Vis dar egzistuoja įsitikinimas, kad merginos negali tuo užsiimti arba kad vaikinams tai labiau tinka. Tai tikrai netiesa“, – pabrėžė Viltė.
Pozityvių pokyčių ji mato ir savo aplinkoje. Kauno jėzuitų gimnazijoje netrūksta merginų, kurios domisi fizika, matematika ir technologijomis, o nemaža dalis abiturienčių ateitį sieja su inžinerijos studijomis.
„Moterų fizikių ratas gimnazijoje tikrai klesti. Nemažai mano draugių, kurios baigė mokyklą, planuoja studijuoti inžineriją“, – pasakojo ji.
Man patinka kurti, nes tada dirba visai kita smegenų pusė. Fizika ir matematika įdarbina vieną, o kūryba – kitą.
Laboratorija ir drobė
Viltės gyvenime daug vietos užima formulės, eksperimentai ir kosmoso technologijos, tačiau ji pati skuba paneigti dar vieną stereotipą – esą tiksliųjų mokslų atstovai gyvena vien skaičiais, o visa kita jiems neįdomu.
Laisvalaikiu Viltė tapo akriliniais dažais arba akvarele. Akvarelę ji dažnai pasiima ir į keliones.
„Man patinka kurti, nes tada dirba visai kita smegenų pusė. Fizika ir matematika įdarbina vieną, o kūryba – kitą, – pasakojo Viltė. – Tapymas man yra ir atsipalaidavimas, ir susikaupimas vienu metu.“
Galbūt ateityje jos darbai papuoš ir gimnazijos sienas, kuriose nuolat keičiamos meno ekspozicijos. Tačiau kūryba Viltės gyvenime šiandien dera su kita didele aistra – mokslu.
Šią vasarą Viltė praktiką atliks Vilniaus universitete. Praėjusią vasarą ji dirbo prie Kauno technologijos universiteto projektų, susijusių su organine chemija ir saulės elementų technologijomis. Merginos nuomone, tokios patirtys jaunam žmogui suteikia ne mažiau nei pamokos klasėje.
Tarptautinio bakalaureato diplomo programa, kurią pasirinko gimnazistė, orientuota į aukštus akademinius reikalavimus ir suteikia galimybių siekti studijų geriausiuose pasaulio universitetuose. Kai baigs mokyklą, Viltė svarsto apie studijas Europoje, neatmeta ir JAV.
„Neperšokusi duobės nenoriu sakyti „op“, – paklausta, kur save mato baigusi studijas, paslaptingai nusišypsojo mergina. – Galbūt kokioje nors laboratorijoje. Norėčiau dirbti komandoje, spręsti problemas.“
Apie ateitį ji kalba atsargiai, tačiau vienu dalyku neabejoja.
„Po metų Amerikoje dar kartą supratau, kokia graži yra Lietuva. Smagu matyti, kad čia auga kosmoso industrija, kuriasi naujos įmonės. Galbūt vieną dieną ir pati čia sugrįšiu“, – Viltė neatmetė galimybės, kad tarp žmonių, kuriančių Lietuvos kosmoso ateitį, kada nors bus ir jos pavardė.
Naujausi komentarai