Triumfas „Žaliojoje erdvėje 2026“: Kauno rajonui – net du prestižiniai įvertinimai

Ramučių „širdis“

Ekspertai gana vieningai įvertino bendrovės „Da Kontaktas“ sukurtą Ramučių parką: didžiausia šios vietos vertė – ne tik dizainas, bet ir tai, kaip parkas atsirado ir kaip šiandien yra naudojamas.

Savivaldybės, bendruomenės ir vietos verslo bendradarbiavimas leido individualių namų ir intensyviai urbanizuotos LEZ teritorijos kaimynystėje sukurti nedidelę, bet aiškią gyvenvietės viešąją erdvę. Išsaugotas senų medžių masyvas, atsirado vietų vaikams, poilsiui, renginiams ir susitikimams.

Viena komisijos narių – architektė, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros docentė Gražina Janulytė-Bernotienė – parką taikliai pavadino gyvenvietės „širdimi“. Tai – ne vien metafora. Čia renkasi šeimos su vaikais, įrengta scena bendruomenės renginiams, o pontoniniai tilteliai jau tapo susitikimų ir pasimatymų vieta.

Vertintojai turėjo ir palinkėjimą ateičiai – pasodinti daugiau naujų želdinių, didinti biologinę įvairovę ir pasirūpinti pamaina seniems įspūdingiems medžiams.

Sveikinimas: projekto iniciatorė, „Lrytas“ būsto rubrikos redaktorė Inga Junčienė ir Vandžiogalos seniūnas J. Bukauskas. / Portalo „Lrytas“, Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Skaitytojai pasirinko Vandžiogalą

Vandžiogalos Laimės parkas (autoriai – Ingrida Rockinienė ir Vandžiogalos bendruomenė) apdovanojimą pelnė kitu keliu – jį išrinko ne komisija, o portalo „Lrytas“ skaitytojai.

Balsavime dalyvavo apie 45 tūkst. žmonių, o daugiau kaip 12 tūkst. jų pasirinko būtent Vandžiogalos Laimės parką.

Komisijos vertinimu, toks rezultatas aiškiai rodo, kiek ši vieta svarbi pačiai bendruomenei. Profesionalai gerai įvertino ir parko įrengimo kokybę.

Bendruomeniškiausias: didžiausia Ramučių parko vertė – ne vien jo dizainas, bet ir tai, kaip jis atsirado ir kaip šiandien yra naudojamas. / Portalo „Lrytas“, Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Ambicija – laimėti

Seniūnas prisipažino: kai Kauno rajono savivaldybės administracija konkursui pateikė išpuoselėtą Vandžiogalos erdvę, jis turėjo vienintelę mintį – reikia laimėti!

„Pastangos juk yra raktas į sėkmę. Vienas žymiausių išradėjų Thomas Eidsonas yra pasakęs, kad sėkmė yra 1 proc. talento ir 99 proc. darbo. Tad ir ši Vandžiogalos seniūnijos pergalė „Lrytas“ organizuojamame konkurse „Žalioji erdvė 2026“ buvo pasiekta įdėjus 99 proc. pastangų. Jų išties reikėjo daug, nes konkursas vyko visoje Lietuvoje, o ne tik Kauno rajone“, – šypsojosi apdovanojimą atsiėmęs Vandžiogalos seniūnas Jurgis Bukauskas.

Paklausus, kada sunkiau buvo suvienyti žmones – rengiant parką ar kviečiant balsuoti, – seniūnas neslėpė, kad daugiau pastangų pareikalavo parko įrengimas. „Nelengva pritraukti po sunkios darbo dienos grįžusius žmones, ypač dirbančius sunkų fizinį darbą, kad jie dar talkintų statant ir betonuojant pėsčiųjų takų bortelius, pilant ir lyginant žvyrą bei klojant trinkeles. Daug paprasčiau buvo raginti balsuoti – telefonu rankoje iki gilaus vakaro arba tol, kol išsikraudavo jo akumuliatorius“, – sakė J. Bukauskas.

Galbūt balsavimo laikotarpiu seniūnas turėjo tam tikrą rutiną, pvz., balsavimas būdavo pirmasis darbas ryte arba vakare? „Nei ryte, nei vakare mano rutina nebuvo balsuoti. Prisijungęs prie trijų savo administruojamų socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų primindavau gyventojams, kad palaikytų Vandžiogalos Laimės parką. Kaskart įkeldavau gražaus parko akcento nuotrauką ar vaizdo įrašą – besileidžiančios saulės, šviečiančio fontano ar parką puošiančių augalų – ir būtinai parinkdavau gražų garso takelį“, – atviravo pašnekovas.

Pasak J. Bukausko, pastangas palengvino tai, kad didelė dalis balsavusiųjų šiame parke jau buvo apsilankę, o kai kurie žmonės iš aplinkinių seniūnijų ir kitų vietovių čia lankėsi nuolat ir balsavimo laikotarpiu.

Simpatijos: skaitytojai favoritu pasirinko Vandžiogalos Laimės parką, o profesionalai gerai įvertino ir jo įrengimo kokybę. / Portalo „Lrytas“, Kauno rajono savivaldybės nuotr.

„Kalbėdamasis su svečiais girdėjau vieningą nuomonę, kad Laimės parko išskirtinumas yra didelė ir neperkrauta teritorija, pritaikyta įvairaus amžiaus žmonėms: mažiausiems – sūpuoklės ir vaikų žaidimų kompleksas, senjorams – kalviškos sūpynės prie tvenkinio, o jaunimui – krepšinio aikštelė ir betoniniai stalo teniso ir futbolo stalai. Žinoma, daugiausia dėmesio sulaukė grindinio fontanas ir augalai, suteikiantys parkui dar daugiau gyvybės ir spalvų“, – sakė pašnekovas.

Ar buvo dienų, kai kitas konkurso projektas sparčiai „lipo ant kulnų“? „Dalyvaudamas projektuose, kuriuose laimėtojai renkami balsuojant, visada stebiu konkurentus: kada jie surenka daugiausia balsų ir kiek jų gauna per dieną. Norint laimėti, privalu tai nuolat stebėti ir turėti atsarginį planą, kaip elgsiesi, jeigu konkurentai pasivys ar pralenks. Išties artimiausius varžovus lenkėme keliais tūkstančiais balsų, bet kai pamatėme, kad Išlaužo Dievo dvaro parkas per parą surenka po 400 ar net 650 balsų, įtampos tikrai buvo. Vis dėlto atsarginio plano neprireikė. Noriu nuoširdžiai padėkoti asociacijos „Vandžiogalos bendruomenė“ nariams už balsuotojų telkimą, taip pat Vandžiogalos seniūnijos gyventojams ir bičiuliams, kurie labai daug prisidėjo, kad laimėtume šiame konkurse“, – kalbėjo seniūnas.

Jei Vandžiogalos bendruomenės projektas nebūtų dalyvavęs konkurse, J. Bukauskas patikino, kad būtų palaikęs saviškius – kitų Kauno rajono seniūnijų pateiktus projektus: „Tiek Ramučių parkas, tiek Septynių Nemuno vingių sveikatinimo parkas Vilkijoje yra tikrai patrauklios poilsio erdvės, kuriose gali atsipalaiduoti ir vietos gyventojai, ir pro šalį važiuojantys svečiai.“

Idėja: šiemet geriausiai įvertintų žaliųjų erdvių kūrėjai ir puoselėtojai apdovanoti išskirtinėje vietoje – plaukiant Nemunu laivu „Perlas“. / Portalo „Lrytas“, Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kas toliau?

Seniūnas pasidžiaugė, kad jau atnaujinta ir lauko scena, o 160 vietų šviečiantis amfiteatras bus baigtas įrengti iki miestelio šventės.

„Visus kviečiu ir labai laukiu rugsėjo 12 d. 17.30 val. vyksiančioje miestelio šventėje „Mūsų protėvių takais“, kurioje jau išvysite visą Laimės parko viziją ir smagiai praleisite laiką“, – šypsojosi pašnekovas.

Seniūno nuomone, šiuo metu Vandžiogaloje jau pasiekta žaliųjų erdvių projektų įgyvendinimo galimybių riba, todėl ateinančiais metais svarbiausia bus viską tinkamai prižiūrėti: „Svarbiausia, kad žmonės nepamirštų: tai, ką sukūrėme, privalome išsaugoti. Į Vandžiogalos Laimės parką išties įdėta labai daug darbo ir laiko, todėl visi turime jausti atsakomybę už šią erdvę, kad ilgus metus išlaikytume ją tokią, kokia ji yra dabar“, – pabrėžė seniūnas.

Vis dėlto J. Bukauskas jau brandina naują idėją – sukurti šviečiančių drugelių erdvę. Jis tikisi, kad tai pavyks įgyvendinti jau kitąmet.

Populiarėjantis: puikiai pasirodė ir vėliau į konkursą įsitraukęs Septynių Nemuno vingių sveikatinimo parkas Vilkijoje, sparčiai vijęsis kitus dalyvius ir sulaukęs net 5 417 balsų. / Portalo „Lrytas“, Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Apie konkursą

„Žalioji erdvė“ – naujienų portalo „Lrytas“ organizuojamas konkursas, kuriame renkami ir apdovanojami sėkmingiausi Lietuvos viešųjų erdvių kraštovaizdžio projektai.

Konkurso partnerė – Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga – buvo atsakinga už profesionalaus vertinimo kriterijus ir komisijos sudarymą.

Komisija skiria pagrindinį apdovanojimą už geriausią viešosios erdvės projektą ir dvi specialiąsias nominacijas – už tvariausią ir bendruomeniškiausią projektą. Atskirą favoritą renka portalo skaitytojai. Du pastaruosius pristatėme straipsnyje.

Šiemet pagrindinis konkurso apdovanojimas atiteko muziejaus „Dingęs štetlas“ Prisiminimų parkui Šeduvoje.

„Tvariausia erdve“ išrinktas Jeruzalės tvenkinio parkas Vilniuje.

Justino Marcinkevičiaus skverui Druskininkuose skirtas specialusis apdovanojimas „Už naują kryptį kurorto želdynuose“.

Šiemet konkursui buvo pasiūlytos net 42 žaliosios erdvės iš visos Lietuvos.