Iškalbinga statistika
Išankstiniais duomenimis, Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigose pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas mokysis 12 752 mokiniai arba 314 daugiau negu praėjusiais mokslo metais. Ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankys panašus vaikų skaičius kaip ir praėjusiais metais – 3 859.
Daugiausia mokinių mokysis trijose Kauno rajono ugdymo įstaigose: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ugnės Karvelis gimnazijoje – 1 193, Domeikavos gimnazijoje – 1 183, Garliavos Jonučių progimnazijoje – 1 180.
567 jaunuoliams šie mokslo metai bus paskutiniai. Daugiausia – po 130 abiturientų – mokysis VDU Ugnės Karvelis, Garliavos Juozo Lukšos, dar 60 – Raudondvario gimnazijose.
Dovanos pirmokams – parengtos
Planuojama, kad rugsėjo 1 d. Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigas pradės lankyti 1 208 pirmokai, t. y. 64 mokiniais daugiau negu pernai.
„Dėl išaugusio pirmokų skaičiaus dvi papildomos klasės sukomplektuotos Užliedžių mokykloje-daugiafunkciame centre ir viena – Akademijos mokykloje-darželyje „Gilė“, – informavo Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Jankauskienė.
Kauno rajono pirmokams jau paruošta tradicine tapusi Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondo dovana – specialiai jiems išleista knyga. Ši iniciatyva Pakaunėje puoselėjama nuo 2009-ųjų: pirmokams įteiktos Bernardo Brazdžionio, Prano Mašioto, Violetos Palčinskaitės, Justino Marcinkevičiaus, Anzelmo Matučio, Roberto Keturakio ir kitų autorių knygos. Jas iliustruoja patys Kauno rajono mokiniai. Šių metų leidinys – jau septynioliktasis – Jūratės Kuzmickaitės knyga „Nuo Nemuno iki dangaus“, kurią iliustravo Vilkijos gimnazijos mokiniai.
Kauno rajono savivaldybė puoselėja dar vieną gražią tradiciją – kiekvienam pirmokui bus įteiktas Pirmoko kraitelis. Ši iniciatyva tęsiama jau septintus metus.
Gausu infrastruktūros pokyčių
Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigos Rugsėjo 1-ąją pasitinka pasiruošusios užtikrinti kokybišką ugdymą. „Savivaldybė operatyviai reaguoja į demografinį augimą ir plečia infrastruktūrą, todėl daugelis mokinių mokslo metus pradės atnaujintose ir pritaikytose erdvėse, – džiaugėsi Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja. – Domeikavoje duris atvers 480 vietų pradinė mokykla. Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje atliktas vidaus patalpų remontas ir įgyvendintas išskirtinis projektas – pirmą kartą Lietuvoje visi trys gimnazijos pastatai apšiltinti gamykloje pagamintais sienų ir stogų skydais, kurie padidins energinį efektyvumą.
Mažuosius pasitiks atnaujintas Raudondvario lopšelis-darželis „Riešutėlis“, Ežerėlio pagrindinėje mokykloje įrengtos keturios ikimokyklinio ugdymo grupės. Garliavos lopšelyje-darželyje „Eglutė“ baigiami statyti pastatai iš modulių keturioms ikimokyklinio ugdymo grupėms. Šiais metais bus baigta ir kaimyninio lopšelio-darželio „Obelėlė“ rekonstrukcija.
Šiek tiek kantrybės reikės Raudondvario ir VDU Ugnės Karvelis gimnazijų bendruomenėms – čia dar vyksta mokyklų pastatų rekonstrukcijos darbai. Neveronių gimnazijai ir Ringaudų pradinei mokyklai artimiausiu metu bus statomi nauji priestatai.
Už 1,5 mln. eurų baigiami statyti ir remontuoti sporto aikštynai. Prie Domeikavos gimnazijos naujos pradinės mokyklos pastato įrengta dirbtinės žolės dangos futbolo aikštė. Renovuojami Babtų gimnazijos, Babtų gimnazijos Vandžiogalos skyriaus, Babtų lopšelio-darželio Panevėžiuko skyriaus ir Piliuonos gimnazijos stadionai.
Iš viso šiemet švietimo įstaigų pastatų statybai ar rekonstrukcijai iš savivaldybės biudžeto skirta 16,3 mln. eurų.
Pavėžėjimas – pagal realų poreikį
Pašnekovės žodžiais, kitas aktualus klausimas – mokinių pavėžėjimas, nes plečiantis gyvenamosioms teritorijoms keičiasi mokinių srautai ir maršrutai. Todėl pasirengimas naujiems mokslo metams apima ne tik ugdymo įstaigų plėtrą, bet ir mokinių pavėžėjimo organizavimą.
„Kiekvienais metais įvertinamas mokinių pavėžėjimo poreikis ir, atsižvelgus į tai, koreguojami autobusų maršrutai. Mokyklinių autobusų parkas šiais metais bus papildytas trimis naujais M3 klasės autobusais“, – sakė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja.
Užtikrina socialinę paramą
Kaip ir visoje Lietuvoje, Kauno rajono savivaldybėje sudarytos sąlygos užtikrinti įstatymuose numatytą socialinę paramą mokiniams. Visi Kauno rajono priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai gaus nemokamus pietus.
Mažesnes pajamas gaunančių šeimų 3–12 klasių mokiniai, atitinkantys nustatytas sąlygas, taip pat gali gauti nemokamą maitinimą, o parama mokinio reikmenims 2026 m. siekia 148 eurus vienam mokiniui. Prašymą galima pateikti savivaldybei arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, o jei kreipiamasi tik dėl nemokamo maitinimo – mokyklos administracijai.
Naujovės ir pokyčiai
J. Jankauskienės žodžiais, 2026–2027 mokslo metais Kauno rajono mokykloms aktualūs keli konkretūs nacionaliniai pokyčiai. Nuo rugsėjo III–IV gimnazijos klasėse socialinės-pilietinės veiklos valandų minimumas mažėja nuo 70 iki 40 valandų per dvejus metus, o 5–10 klasėse išlieka po 20 valandų per metus. Socialinei veiklai bus galima priskirti daugiau veiklų, ją atlikti ir per atostogas.
„Nuo rugsėjo 1 d. kiekviena mokykla ir darželis privalės turėti mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką. Tai jau ne vien rekomendacija – pareiga įrašyta į Švietimo įstatymą. Konkrečias taisykles įstaigos nusistatys pačios, remdamosi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijomis bei savo bendruomenės poreikiais“, – pabrėžė savivaldybės atstovė.
„Mokytojams iki 2027 m. rugpjūčio pabaigos pratęstas papildomas apmokėjimas už darbą pagal atnaujintas programas, kadangi reikia daugiau laiko skirti pasiruošti pamokoms.
Atkreiptinas dėmesys, kad ŠMSM parengė gaires „Mokykla dirbtinio intelekto amžiuje: atsakingo naudojimo principai ir gairės“. Jos padės mokykloms nusimatyti, kada DI galima naudoti mokymuisi, kaip turi būti nurodomas jo naudojimas, kaip išvengti nesąžiningo darbo pateikimo. Mokykloms šiuo klausimu konsultacijas teikia Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras“, – dar vieną pokytį įvardijo pašnekovė.
Įdirbis atsipirko
Dažna šalies savivaldybė skundžiasi pedagogų trūkumu, o Pakaunėje tokios problemos nėra. Žinoma, nuolat vyksta natūralūs mokytojų kaitos procesai. Per pastaruosius dvejus metus apie 40 mokytojų išėjo į pensiją, bet į Kauno rajono mokyklas atėjo dirbti per 20 jaunų, tik baigusių studijas mokytojų.
„Pavasarį iššūkiu atrodęs 60 mokytojų trūkumas sėkmingai išspręstas: klasėse mokinių lauks beveik visi reikalingi pedagogai. Šiuo metu ieškoma dviejų matematikos mokytojų ir keturių pagalbos mokiniui specialistų“, – sakė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja.
Kauno rajono savivaldybė taiko įvairias priemones pedagogams pritraukti ir išlaikyti. Norintiems įgyti pedagogo specialybę ar persikvalifikuoti iš dalies finansuojamos studijoms, skiriamos stipendijos ir kompensuojamos įsikūrimo išlaidos. Persikvalifikavimo ar papildomo mokomojo dalyko specializacijos studijos finansuojamos priklausomai nuo jų kainos, o turintiems aukštąjį išsilavinimą ir siekiantiems pedagogo kvalifikacijos padengiama iki 80 proc. studijų kainos.
Studentams, pasirinkusiems labiausiai trūkstamų specializacijų pedagogikos studijas, skiriamos 200 eurų mėnesio stipendijos, o pirmąsias pedagogikos studijas baigusiems – 5 tūkst. eurų įsikurti. Per penkerius metus 107 asmenys pasinaudojo finansine parama įgydami reikalingas ir paklausias profesines kvalifikacijas. Baigusieji studijas įsipareigoja Kauno rajono mokyklose dirbti ne trumpiau kaip penkerius metus. Šiai programai savivaldybė kasmet skiria 100 tūkst. eurų.
Pagal programą „Renkuosi mokyti!“ ir savivaldybės sudarytą sutartį nuo šių mokslo metų Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje pradės dirbti matematikos mokytojas.
Kauno rajono švietimo centre, bendradarbiaujant su VDU Švietimo akademija, 9–12 klasių mokiniams įsteigtas Jaunojo pedagogo klubas, suteikiantis galimybę išbandyti mokytojo profesiją. Klubo veikloje dalyvauja daugiau kaip 60 mokinių, o devyniolika abiturientų jau pasirinko pedagogikos studijas. Keturi iš jų baigę studijas ketina dirbti Kauno rajone.
Kasmet iš savivaldybės biudžeto visiems rajono bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokytojams mokymo priemonėms įsigyti skiriama daugiau kaip 100 tūkst. eurų – kiekvienam mokytojui tenka nuo 50 iki 100 eurų. Pedagoginiams darbuotojams, gyvenantiems toliau nei 5 km nuo darbovietės, kompensuojamos kelionės į darbą ir atgal išlaidos – tam skirta 212,9 tūkst. eurų. Mokslo metų pradžioje mokytojams dovanojami darbo kalendoriai, o už puikius mokinių valstybinių brandos egzaminų rezultatus skiriamos piniginės premijos.
„Šios priemonės ir siūlomos darbo sąlygos padeda pritraukti ir išlaikyti pedagogus, todėl didelio mokytojų trūkumo Kauno rajone nejaučiame – kai kuriose ugdymo įstaigose į vieną mokytojo darbo vietą pretenduoja net keli kandidatai“, – tvirtino J. Jankauskienė.
Esama ir iššūkių
Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja pabrėžė: Kauno rajone toliau stiprinamas įtraukusis ugdymas ir pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Dešimtyje mokyklų pradėtas įgyvendinti Visos dienos mokyklos projektas, kuriamos ir pritaikomos ugdymo erdvės, plečiamos švietimo pagalbos paslaugos. Taip pat įgyvendinamas projektas „Išmanios ir koordinuotos švietimo pagalbos plėtra Kauno rajone“, padėsiantis užtikrinti kompleksinę pagalbą vaikams ir jų šeimoms.
„Vis dėlto šioje srityje susiduriame su iššūkiais. Pagrindiniai – augantis švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų padėjėjų poreikis ir tinkamų sąlygų skirtingų poreikių vaikams užtikrinimas“, – neslėpė J. Jankauskienė.
Pavasarį iššūkiu atrodęs 60 mokytojų trūkumas sėkmingai išspręstas: klasėse mokinių lauks beveik visi reikalingi pedagogai.
Tikslai ir prioritetai
Paklausus, kokius pagrindinius tikslus ir prioritetus savivaldybė išsikelia ateinantiems mokslo metams švietimo srityje, J. Jankauskienė teigė, kad bus siekiama stiprinti mokinių fizinę sveikatą ir didinti fizinį pajėgumą – užtikrinti kokybišką ugdymą, aktyvias pertraukas, plėsti sporto veiklas, pamokas organizuoti ne tik salėse, bet kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, netradicinėse aplinkose, didinti galimybes aktyviam vasaros poilsiui. Savivaldybės atstovė pabrėžė, kad pirmų, penktų ir devintų klasių mokiniams organizuojamos integruotos fizinio ugdymo pamokos, skirtos fiziniam aktyvumui stiprinti, fiziologiniams rodikliams fizinio krūvio metu stebėti ir supratimui apie fizinio aktyvumo svarbą sveikatai ugdyti.
„Priimsime duomenimis grįstus sprendimus – sistemingai rinksime ir naudosime duomenis, vertinsime mokinių fizinį pajėgumą ir pagal rezultatus taikysime tikslingas priemones. Skatinsime ilgalaikį fizinį aktyvumą – neformaliojo ugdymo veiklose sudarysime vaikams galimybes išbandyti ir keisti sporto šakas, kad kiekvienas galėtų atrasti sau tinkamą veiklą ir išliktų fiziškai aktyvus“, – vardijo pašnekovė.
Naujais mokslo metais Pakaunėje bus siekiama dar labiau plėsti neformaliojo vaikų švietimo pasiūlą, aktyviau išnaudojant Kauno rajono sporto ir kultūros įstaigų galimybes bei infrastruktūrą. Vienas tikslų – kad ne mažiau kaip 30 proc. mokyklose siūlomų neformaliojo ugdymo veiklų būtų skirtos sportui.
Svarbus vaidmuo tenka Kauno rajono sporto centrui, kuris treniruotes organizuoja dešimtyje seniūnijų. Centre vykdomos penkiolikos sporto šakų programos, 79 grupėse sportuoja 845 vaikai. Jiems sudaromos sąlygos išbandyti skirtingas sporto šakas ir sportuoti kuo arčiau gyvenamosios vietos.
Kaip praėjusiais, taip ir naujaisiais mokslo metais svarbi lieka mokinių emocinė sveikata ir saugi aplinka – plėtojamas socialinis emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas. J. Jankauskienės žodžiais, kiekvienoje Kauno rajono mokykloje įgyvendinama bent viena ilgalaikė socialines ir emocines kompetencijas ugdanti programa. Bendradarbiaujant su Kauno rajono visuomenės sveikatos centru bus tęsiamos įvairios prevencinės veiklos, stiprinančios mokinių fizinę ir emocinę gerovę.
Grįš pailsėję
Kauno rajono savivaldybė daug dėmesio skiria ir aktyviam vaikų užimtumui per atostogas. Šią vasarą finansavimas vaikų vasaros stovykloms padidintas beveik dvigubai – nuo 102 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. Tai leido surengti 87 stovyklas, kuriose dalyvavo ir turiningai laiką leido 1 745 vaikai.
2026-aisiais Kauno rajonas oficialiai paskelbtas Lietuvos krepšinio sostine, todėl visose mokyklose vyko stovykla „Vasara su oranžiniu kamuoliu“. „Mokiniams buvo organizuotos aktyvios sporto savaitės su treniruotėmis, turnyrais ir susitikimais su krepšinio profesionalais“, – akcentavo J. Jankauskienė.
„Naujais mokslo metais bus siekiama dar glaudžiau susieti mokyklų, sporto ir kultūros įstaigų veiklas, kad vaikams būtų pasiūlyta kuo įvairesnių sporto, kultūros, meno ir kitų neformaliojo ugdymo veiklų“, – pažadėjo Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja.
Naujausi komentarai