– Koks buvo Jūsų kelias į informatiką? Kiek laiko informatikos mokytoju dirbate VDU Ugnės Karvelis gimnazijoje?
– 1989 m. baigiau Šiaulių pedagoginį institutą, gavau matematikos ir fizikos mokytojo diplomą. Tuometėje Noreikiškių vidurinėje, be matematikos, gavau ir kelias informatikos pamokas, nes informatikų tiesiog nebuvo, o matematika, matyt, atrodė artimiausia. Paskui kelerius metus dirbau ne mokykloje, o kai 2001-aisais grįžau, dėstau tik informatiką. Gal toks kelias kiek nors ir padeda, nes tenka nuolat mokytis naujų dalykų.
– Kokia buvo pirmoji reakcija, sužinojus, kad net keturi Jūsų mokiniai surinko po 100 balų?
– Labai džiaugiausi. Pirmiausia dėl mokinių: Meidos Mitkutės, Mato Janavičiaus, Darius Švažinsko ir Kosto Sondos.
– Ar šie keturi šiųmečiai šimtukininkai dirbo individualiai, ar jų tarpusavio konkurencija ir bendradarbiavimas pamokose padėjo pasiekti šį rezultatą?
– Tai turbūt labiau priklauso nuo charakterio. Matas su Kostu sėdėjo greta ir tikrai daug padėjo vienas kitam. Darius – uždaresnis, užduotis atlikdavo vienas. Meida buvo kitame pogrupyje, bet irgi dirbo daugmaž savarankiškai. Mano vienas iš principų – neskubėk klausti. Pabandyk rasti atsakymą pats.
– Ar palaikote ryšį su šiais abiturientais, kokias studijų kryptis jie planuoja rinktis toliau?
– Žinau, kad visi studijuos Lietuvoje. Tai džiugina. Ne visi studijuos informatiką, bet tai normalu – juk ne visi tampa rašytojais po to, kai išlaiko lietuvių.
– Ar tikėjotės tokio masinio sėkmės protrūkio būtent šiais metais?
– Žinojau, kad mokiniai labai gerai pasiruošę, tikėjausi gerų rezultatų. Egzamine visada yra šiek tiek loterijos. Bijojau, kad nebūtų šešių 99-iukių.
Ne visi studijuos informatiką, bet tai normalu – juk ne visi tampa rašytojais po to, kai išlaiko lietuvių.
– Kaip į šią žinią sureagavo pati gimnazijos bendruomenė ir kolegos?
– Manau, kad nuoširdžiai džiaugiasi. Dabar atostogos, tai mažai ką mačiau.
– Ar šimtukų yra pelnę ir ankstesnių laidų Jūsų ruošti gimnazistai?
– Pernai buvo penki: Nedas Bastys, Nauris Jokubauskas, Dovydas Kelevičius, Karolis Rinkevičius ir Andrius Stankevičius. Yra buvę po du, kartais – vienas. Bijau vardyti, kad ko nors nepamirščiau, nes pirmieji šimtukininkai mokyklą baigė jau senokai.
– Taigi, keturi šiųmečiai šimtukai nėra rekordas Jūsų karjeroje?
– Ne. Tiesa, pernai penki buvo tik po pridėtų balų. O rekordas galėjo būti: šiais metais dviem mokiniams pritrūko po vieną balą. Todėl visiems, kam panašiai nepasiseka, noriu palinkėti nenuleisti rankų ir tikėti, kad kitoje loterijoje seksis geriau.
– Koks yra Jūsų, kaip mokytojo metodininko, sėkmės receptas – kaip pavyksta išlaikyti aukštą mokinių motyvaciją?
– Mokinių motyvacijos išlaikyti specialiai nesistengiu. Man labiau rūpi užtikrinti, kad kiekvienas, atėjęs pas mane, neišeitų su mintimi, kad kitur gautų daugiau. Nors gal jei to pasieki, ir motyvacija atsiranda?
– Informatikos egzaminas reikalauja stiprių praktinių įgūdžių. Kaip pamokose paskirstote laiką teorijai ir praktikai?
– Yra įvairių temų, bet apskritai visada siekiu kuo mažiau kalbėti. Tiesa, dirbant su vyresnėmis klasėmis jau galima manyti, kad vyresni mokiniai privalėtų sugebėti išlaikyti dėmesį, bet vis tiek kiekvienas teorinis dalykas geriau suprantamas savarankiškai atliekant atitinkamas užduotis.
– Šiuolaikinės technologijos ir dirbtinis intelektas (DI) keičiasi kasdien. Kaip integruojate naujoves į tradicines pamokas?
– Dirbtinai nieko neintegruoju. Man labai padeda DI, ypač kai reikia rasti atsakymą į eilinį klausimą. Kita vertus, tampa aišku, kad dėl to paties DI galimybių netrukus gali tekti apskritai keisti labai daug, ir ne tik mokykloje. Čia aš konservatorius – žmogus turi gebėti mąstyti, net jei tai atrodo senamadiška.
– Kaip sprendžiate „perdegimo“ problemą, kai mokiniai susiduria su sunkiai ištaisomomis kodo klaidomis?
– Klaida tik parodo, kad ko nors nemoki. Įsigilink, perprask – ir klaidos neliks.
– Kaip vertinate šių metų informatikos valstybinio brandos egzamino užduotis – ar jos buvo objektyvios?
– Vertinu labai gerai. Geriausias to įrodymas – aistrų dėl užduočių nebuvimas po egzamino.
– Ką patartumėte kitiems Lietuvos informatikos mokytojams, kurie siekia užauginti savo pirmuosius šimtukininkus?
– Būtinai patarčiau, jei tai kam nors padėtų. Tik abejoju, ar tai įmanoma. Juk visi (ir ne tik informatikai) dirba siekdami geriausių rezultatų.
– Kokie Jūsų paties asmeniniai ir profesiniai tikslai ateinančiais mokslo metais po tokios aukštai iškeltos kartelės?
– Labai norėčiau ne paruošti penkis ar daugiau šimtukininkų, o kad visi mano mokiniai išsineštų kuo geresnius prisiminimus apie mokykloje praleistą laiką ir kompetencijas, leidžiančias siekti pačių aukščiausių tikslų. Jei dar ir koks 100-ukas bus – bus tik smagiau.
Naujausi komentarai