Kauno technologijos universiteto (KTU) Alumnų centras ir KTU alumnų asociacija jau trečius metus organizuoja vasaros dienos stovyklą „Robinzono Kruzo nuotykiai“. Ji kviečia paauglius leistis į simbolinį nuotykį negyvenamoje saloje, kur išgyvenimas reiškia ne kovą vienam, o gebėjimą bendradarbiauti, ieškoti sprendimų ir pasitikėti komanda. Telefonai stovyklos metu lieka specialioje dėžutėje, o veiklų gausa padeda greitai apie juos pamiršti: paauglių laukia eksperimentai, sportas, kūrybiniai iššūkiai, komandinės užduotys.
Veikti kartu
Nors stovyklos užduotys kartais primena išgyvenimo scenarijus, jų tikslas nėra mokyti paauglius bijoti galimų krizių. Priešingai – per praktines situacijas siekiama ugdyti pasitikėjimą savimi, gebėjimą bendradarbiauti ir ramiai ieškoti sprendimų.
„Norime parodyti, kad pasirengimas nereiškia baimės. Jis reiškia gebėjimą įvertinti situaciją, susitarti, dalytis atsakomybėmis, ieškoti informacijos, kurti sprendimus ir prireikus paprašyti pagalbos“, – sako stovyklos idėjos autorė ir organizatorė, KTU Alumnų centro vadovė Vida Drąsutė.
Pasak jos, tokiose užduotyse greitai atsiskleidžia skirtingos paauglių stiprybės – vieni lengvai generuoja idėjas, kiti puikiai konstruoja, treti telkia komandą ar pastebi rizikas. Todėl svarbiausias tikslas nėra rasti vieną teisingą atsakymą, o išmokti veikti kartu.
„Iš pradžių galvojau, kad čia bus tiesiog dar viena vasaros stovykla, bet jau pirmą dieną supratau, kad viskas yra kitaip. Labiausiai patiko dirbti komandoje, kur kiekvienas turėjome savo vaidmenį, o kai pavykdavo įveikti užduotį, jausmas buvo dar geresnis negu laimėjus kompiuterinį žaidimą. Dienos buvo kupinos įdomių veiklų, tad apie telefoną net nebūdavo kada pagalvoti“, – sakė stovykloje dalyvavęs Nojus.
„Labiausiai patiko, kad turėjome daug įvairių veiklų ir edukacijų. Rytais sportavome, darėme įvairias kūrybines užduotis, po pietų lankėmės fakultetuose ar jų laboratorijose, laisvesniu laiku kūrėme savo salą, išgyvenimo scenarijų, pabėgimo planą, taip pat žaidėme komandinius žaidimus, dienos pabaigoje ėjome į sporto aikštynus, tad kiekvienas rasdavo sau tinkamą veiklą. Labai patiko, kad visada šalia buvo mentoriai, kurie greitai tapo mūsų draugais“, – prisimena Gintautė.
Vida Drąsutė: svarbiausia matyti, kaip pirmąją dieną vieni kitų nepažinoję paaugliai savaitės pabaigoje tampa komanda.
Atradimų aikštelė
Vienas didžiausių stovyklos išskirtinumų – galimybė universitetą pažinti ne iš pasakojimų, o per asmeninę patirtį. Šiemet per dvi stovyklos pamainas dalyviai apsilankė net septyniuose KTU fakultetuose, kuriuose jų laukė ne tik ekskursijos, bet ir praktinės veiklos bei žaidimai.
Laboratorijose paaugliai atliko chemijos ir fizikos eksperimentus, konstravo, litavo, kūrė technologinius sprendimus, iš arti susipažino su skirtingomis mokslo ir studijų kryptimis. Veiklos neapsiribojo vien techninėmis ir gamtos mokslų užduotimis – daug dėmesio skirta saviraiškai, taip pat bendravimo, komandinio darbo ir viešojo kalbėjimo gebėjimams ugdyti. Taip universitetas paaugliams tampa ne tolima ateities stotele, o vieta, kurioje galima patiems kurti, eksperimentuoti ir ieškoti atsakymų.
„Kai paauglys stato tiltą ar aukštą bokštą, fizikos dėsniai jam įgauna praktinę prasmę. Kurdamas technologinį sprendimą jis supranta, kam reikalingos inžinerijos ar informatikos žinios. Projektuodamas savo salą ir rengdamas pabėgimo planą, jis turi derinti matematiką, kūrybiškumą, planavimą ir skirtingas komandos narių idėjas“, – pasakoja V. Drąsutė.
Be veiklų KTU fakultetuose, stovyklautojai kaskart dalyvauja skirtingose edukacijose Lietuvos zoologijos sode ir „Mokslo saloje“, orientacinėse pažintinėse varžybose VDU Botanikos sode, išbando diskgolfą, įsitraukia į įvairias aktyvaus sporto veiklas, kūrybines dirbtuves ir kitas praktines užduotis.
Gali atsiskleisti
Stovyklos programa kuriama taip, kad joje galėtų atsiskleisti skirtingų pomėgių ir gebėjimų paaugliai. Vieni savo stiprybes atranda laboratorijose, kiti – sporto aikštelėje, treti – konstruodami, piešdami, bendraudami, kurdami ar pristatydami komandos sprendimus.
Organizatorių teigimu, svarbiausia padėti kiekvienam atrasti savo stiprybes, suprasti, kuo jis gali būti naudingas komandai, ir išdrįsti išbandyti naujas veiklas. Tam padeda ir vyresnieji paaugliai mentoriai, kurie jaunesniems stovyklautojams padeda lengviau įsilieti į komandą, drąsiau įsitraukti į veiklas, o patys tuo metu ugdo lyderystės, atsakomybės ir bendravimo įgūdžius.
Savaitės pabaigoje stovyklautojai į savo sukurtą „salą“ pakviečia ir tėvus. Baigiamajame bendruomenės vakare jie pristato visą savaitę kurtus projektus, dalijasi įspūdžiais, o prie bendro grilio stalo susitinka vaikai, tėvai, mentoriai ir organizatoriai. Pasak organizatorių, tai ne tik proga parodyti, ką pavyko nuveikti, bet ir akimirka, kai tėvai savo akimis pamato, kaip per savaitę sustiprėjo jų vaikų pasitikėjimas savimi, savarankiškumas ir gebėjimas dirbti komandoje.
„Iki stovyklos universitetas vaikams atrodė tolima vieta, kurioje tik mokomasi, bet po savaitės jie apie jį kalbėjo visai kitaip – kaip apie erdvę, kurioje galima eksperimentuoti, kurti, bendradarbiauti ir drąsiai išbandyti save. Manau, tokios patirtys vaikams išlieka ilgam“, – sako dviejų stovykloje dalyvavusių berniukų mama Jurga.
Svarbiausias atradimas
Per trejus metus stovykla tapo platesnio projekto SURVIVE (liet. „Išgyvenk“) dalimi, kurio tikslas – ugdyti ne tik praktinius išgyvenimo įgūdžius, bet ir emocinį atsparumą, kritinį mąstymą, gebėjimą bendradarbiauti ir priimti sprendimus.
Šiandien pasirengimas gyvenimo iššūkiams reiškia kur kas daugiau nei mokėjimą užkurti laužą ar pasistatyti prieglobstį – ne mažiau svarbu gebėti atsirinkti patikimą informaciją, nepasiduoti panikai, išklausyti kitą žmogų ir kartu ieškoti sprendimų. Kadangi daugelis paauglių į stovyklą sugrįžta kelerius metus iš eilės, organizatoriai programą kasmet papildo naujomis veiklomis ir iššūkiais.
„Svarbiausia matyti, kaip pirmąją dieną vieni kitų nepažinoję paaugliai savaitės pabaigoje tampa komanda. Jie įsitikina, kad gali veikti naujoje aplinkoje, išsakyti savo idėją, suklysti ir bandyti dar kartą. Tai, kad daugelis jų sugrįžta į stovyklą ir kitais metais ar net ateina į abi pamainas tą pačią vasarą, mums yra didžiausias įvertinimas ir motyvacija kurti vis naujas veiklas“, – sako V. Drąsutė.
Naujausi komentarai