Pomėgis virto klubu
Klubas skirtas žmonėms, norintiems sužinoti, kokios vietovės, istorinės aplinkybės ir asmenybės formavo jų šeimos istoriją. Siekiama parodyti, kad praeities tyrinėjimai nėra skirti vien profesionaliems genealogams. Čia laukiami ir pirmuosius žingsnius žengiantys klubo nariai, ir jau sukaupusieji patirties, tačiau savo paieškose susidūrę su neatsakytais klausimais.
Kiekvieno mėnesio antrą antradienį Ąžuolyno bibliotekos Ąžuolo salėje vykstančius susitikimus veda bibliotekos savanorė, informacinių technologijų specialistė Aurelija Feizaitė. Genealogija ji susidomėjo dar studijuodama universitete, kai gavo užduotį sudaryti giminės medį.
„Sudariusi giminės medį pajutau, kad ši veikla mane užkabino. Jos neapleidau – vis ieškojau informacijos ir domėjausi savo giminės istorija“, – pasakojo A. Feizaitė.
Pernai ji pradėjo savanoriauti Ąžuolyno bibliotekoje. Savanoriams buvo pasiūlyta kurti juos pačius dominančias veiklas, todėl moteris prisiminė jau ne vienus metus puoselėjamą pomėgį. „Pamaniau, kad galbūt esu ne viena, kuriai kyla klausimai ir kuri ieško atsakymų“, – klubo atsiradimą prisiminė vedėja.
Paieškos jau davė rezultatų – iš senelio tėvo pusės Lolitai pavyko giminės liniją atsekti iki XVIII a.
Pirmasis Giminės istorijos detektyvų klubo susitikimas įvyko šiemet sausį. A. Feizaitė jį vadina dar jaunu, savo tapatybę tebegryninančiu klubu. Į susitikimus paprastai ateina iki penkiolikos žmonių. „Dažniau domisi vyresni žmonės, tačiau pastebiu, kad vis dažniau susidomi ir prie mūsų prisijungia jaunimas“, – sakė pašnekovė.
Rebusus sprendžia kartu
Susitikimuose A. Feizaitė dalyvius supažindina su archyvų informacinėmis sistemomis, portalu „ePaveldas“ ir kitais genealoginėms paieškoms naudingais šaltiniais. Vis dėlto pagrindinis klubo tikslas – suburti bendraminčius, kurie galėtų mokytis vieni iš kitų.
„Džiaugiuosi, kad tai vyksta, žmonės ateina ir dalijasi aklavietėmis savo šeimų istorijoje, o tada jau visi puolame ir bandome rasti atsakymus“, – kalbėjo A. Feizaitė.
Šeimos praeities tyrinėjimas dažniausiai prasideda nuo jau žinomos informacijos apie save, tėvus ir senelius. Vėliau ieškoma duomenų apie prosenelius ir dar ankstesnes kartas.
Genealogijoje A. Feizaitė įžvelgia dvi susijusias kryptis. Vieniems svarbiausia tiksliai sudaryti giminės medį, susisteminti pavardes, datas ir kitus faktus. Kitus labiau domina tai, ką vedėja vadina romantiškąja genealogijos puse. „Tai istorijos, kaip žmonės tuo metu gyveno, ką valgė ir kuo užsiėmė“, – paaiškino ji.
Klubo vedėjos nuomone, domėtis genealogija Lietuvoje skatina ir lengviau pasiekiami skaitmeniniai šaltiniai.
„Jeigu žinai, kur ieškoti, ir turi ryžto, neišeidamas iš namų, naudodamasis kompiuteriu, gali labai daug sužinoti apie savo giminės istoriją. Dingsta įsitikinimas, kad tokios paieškos prieinamos tik mokslininkams – dabar jų gali imtis kiekvienas“, – teigė A. Feizaitė.
Svarbu žinoti kilmę
Pirmą kartą klubo susitikime dalyvavusi Rimgailė norėjo daugiau sužinoti apie informacijos paieškas archyvuose. Ją domina ne vien pavardės ir datos, bet ir žmogaus ryšys su ankstesnėmis šeimos kartomis.
„Man labai įdomu, iš kur tu, kaip žmogus, atsirandi. Aš tikiu protėvių svarba ir tuo, kad žinojimas, iš kur tu ateini, turi didelę reikšmę“, – sakė lankytoja.
Rimgailė džiaugiasi tokiomis nestandartinėmis veiklomis net ir vyresniame amžiuje. „Man labai smagu, kad atsiranda tokių nišinių būrelių suaugusiesiems, kuriuose galima rasti bendraminčių“, – teigė ji.
Pirmą kartą atėjęs į susitikimą Valentinas domėjimąsi genealogija perėmė iš savo močiutės. Jos paskatintas vaikinas vienoje interneto svetainėje pradėjo kurti savo giminės medį.
„Mano močiutė labai domisi tokiais dalykais, todėl estafetę perdavė man. Pamatęs informaciją apie šį renginį, pamaniau, kad padės dar labiau įsigilinti į savo giminės istoriją“, – pasakojo Valentinas.
Nuolatinė klubo lankytoja Lolita į susitikimą atėjo jau penktą kartą. Pradėti paieškas ją paskatino informacijos apie ankstesnes kartas stoka. „Apie savo giminę turime labai mažai duomenų – atrodo, lyg atsiradome iš niekur. Todėl norėjau sužinoti daugiau“, – kalbėjo ji.
Paieškos jau davė rezultatų – iš senelio tėvo pusės Lolitai pavyko giminės liniją atsekti iki XVIII a. „Tai padariau tik padedama šio klubo“, – džiaugėsi lankytoja.
Šiuo metu moteris bando rasti daugiau informacijos apie mirusių giminaičių istorijas. Jai žinoma, kad jie palaidoti, bet nėra jokių įrašų bažnytiniuose dokumentuose, todėl informacijos tenka ieškoti kituose šaltiniuose.
„Čia gauname patarimų, kur ir kokiuose archyvuose geriausia ieškoti informacijos. Dabar galima naudotis suskaitmenintų kapinių duomenų bazėmis, tačiau tikrai ne visi apie jas žino. Klube atradau, kad galiu ieškoti ir Lenkijos archyvuose, juose radau duomenų apie savo prosenelius“, – dalijosi atradimais Lolita.
Naujausi komentarai