2022 ir 2024 m. šimtus lankytojų sužavėjusi šventė šiemet sugrįžta su dar galingesne energija, rekordiniu atlikėjų būriu, Kanklių metams skirta programa, naktiniais pasirodymais po atviru dangumi, paslaptingais žolynų pažinimo ritualais, autentiškų skarų paroda ir nuotaikingu teatru, priversiančiu ir juoktis, ir susimąstyti.
Koncepcija nesikeitė
„Obelynės Žolinė“ – tai ne šiaip tradicinis renginys, o juslinė patirtis, išsiskirianti savo unikaliu formatu, vieta ir laiku. Didžioji festivalio kulminacija vyksta vėlų vakarą ir naktį. Būtent tuomet garsiojo gamtininko T. Ivanausko rankomis sodintame sode archajiška folkloro muzika giliai susilieja su naktinių paukščių balsais, senųjų medžių ošimu, žvaigždėtu dangumi ir mistiška laužo šviesa.
„Koncepcija nesikeitė, nes tradicija ir turi būti nuolat nekintanti. Gali atsirasti daugiau veiklų ir edukacijų, tačiau išlieka svarbiausia festivalio idėja – vakarinė ir naktinė folkloro šventė unikalioje vietoje. Tai vienas išskirtiniausių folkloro festivalių Lietuvoje“, – sakė festivalio kuratorė, etnologė Jolanta Balnytė.
Vainikus pins bendruomenės
Bendrystė skleisis dar prieš oficialų festivalio startą – rugpjūčio 14 d. Noreikiškių, Ringaudų ir Akademijos bendruomenių nariai bei visi norintys bus kviečiami susiburti į paslaptingas vainikų pynimo ir magiškų žolynų rišimo dirbtuves. Bendromis pastangomis, įkomponuojant slapčiausias mintis ir linkėjimus, nupinti vainikai ir surišti žolynai papuoš festivalio vartus ir transformuos kitas Obelynės erdves.
Šis pasiruošimas taps ne tik praktine veikla, bet ir gilia, jungiamosiomis gijomis grįsta festivalio filosofijos dalimi. Anksčiau jokia kaimo ar miestelio šventė neatsirasdavo savaime iš niekur – jai savaitėmis ruošdavosi visa bendruomenė, įdėdama dalelę savo širdies. „Obelynės Žolinė“ kvies šiuolaikinį žmogų trumpam sustoti, atidėti išmaniuosius telefonus ir prisiminti, kad didžiausią šventę mes kuriame tik drauge, o bendras rankų darbas gali tapti pirmuoju, galingu jos ritualu.
Festivalio teritorijoje lankytojai galės tiesiogiai panirti į kvapų terapiją: čia skleisis stiprūs laukinių žolynų ir arbatų aromatai, bus galima patiems nusipinti asmeninį apsauginį vainiką, iš arti pažinti tradicinės Žolinės puokštės augalus, netikėtai atrasti jų vietą ir pritaikymą šiuolaikiniame, skubančiame gyvenime.
Ribos išnyksta
Viena emociškai stipriausių ir labiausiai jaudinančių festivalio patirčių lankytojų lauks visiškai sutemus, kai sodybą apgaubs nakties šešėliai. Obelynės sode prasidės naktiniai folkloro kolektyvų pasirodymai. Kartu su atlikėjais lankytojai palydės besileidžiančią saulę, aplinkui skambės hipnotizuojančios sutartinės, senieji tradiciniai instrumentai ir bendros dainos – riba tarp žiūrovo ir atlikėjo čia tiesiog išnyks.
Festivalio svečiai turės išskirtinę progą naktį pasivaikščioti po senąjį obelų sodą ir paragauti pirmųjų obuolių tiesiai nuo šakų. Pasak J. Balnytės, Žolinės naktį tai įgyja ypatingą, mistinę prasmę: „Pirmasis Žolinės obuolys – pats laukiamiausias, skaniausias ir magiškiausias. Naktį, kai iš rugpjūčio 14-osios pereiname į 15-ąją, žemę užlieja stebuklų metas. Kaip ir per Jonines, sode gali nutikti pačių netikėčiausių dalykų, tereikia mokėti klausytis.“
Duoklė Kanklių metams
Kadangi 2026-ieji Lietuvoje oficialiai paskelbti Kanklių metais, šis sielos stygas virpinantis instrumentas užims ypatingą ir itin garbingą vietą festivalio programoje. Kanklių muzika lydės pačią šventės pradžią, o visi dalyvaujantys folkloro ansambliai su pasididžiavimu pristatys savo krašto kankliavimo tradicijas.
„Skambės skirtingų laikotarpių, skirtingų kartų ir Lietuvos etnografinių regionų tradicinė kanklių muzika. Tačiau ne mažiau svarbios bus bendros festivalio dainos, sujungiančios atlikėjus ir klausytojus. Galimybė dainuoti kartu ir yra svarbiausia bendrystės dalis“, – teigė festivalio kuratorė.
Šių metų festivalyje lankytojai išvys ir išgirs net septyniolika folkloro kolektyvų ir atlikėjų iš atokiausių Lietuvos vietovių bei kaimyninės Latvijos. Jie rengia specialias programas, kuriose atsiskleis ne tik skirtingų regionų dainos ar instrumentinė muzika, bet ir unikalūs pasakojimai apie augalus.
Šiuolaikinis žvilgsnis
Antroji festivalio diena prasidės šv. Mišiomis Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčioje, kuriose skambės tradicinės giesmės. Po jų šventoriaus pievoje vyks bendruomenės agapė, o atlikėjai pakvies žmones tęsti šventę Obelynėje. Šios dienos programoje tradicija atsiskleis ne tik dainomis ar apeigomis.
Festivalyje bus rodomas Skaudvilės krašto muziejaus spektaklis „Pakelk duonelę – ji šventa!“ – edukacinis, nuotaikingas ir humoro kupinas pasirodymas, kviečiantis į lietuvių tradicijas pažvelgti šiuolaikiniu žvilgsniu.
Per linksmus dialogus, netikėtas situacijas ir šiltą pasakojimą spektaklyje bus atskleidžiama, kokią svarbią vietą lietuvių gyvenime nuo seno užima duona ir su ja susiję papročiai. Spektaklio herojai – vyresniosios kartos žmonės, kuriems ne visada paprasta prisitaikyti prie šiandienio gyvenimo naujovių. Tačiau būtent jų prisiminimai, gyvenimo išmintis ir humoras padeda suprasti, kodėl verta saugoti ir puoselėti protėvių vertybes.
Kurioziškas situacijas ir pasakojimus apie senąsias tradicijas papildys Skaudvilės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Inkstiliuks“ kapelos (vad. R. Bartkuvienė ir V. Krencius) muzika.
Ir stebėti, ir dalyvauti
Festivalio programa neapsiribos koncertais. Pirmąją festivalio dieną žolininkas Marius Lasinskas kvies į pokalbį apie augalus, jų savybes ir žolynų magiją, o antrąją folkloro atlikėja ir etnomuzikologė Loreta Sungailienė – į diskusiją apie etninę kultūrą, folkloro vietą šiandienos žmogaus gyvenime ir tradicijos perdavimą jaunesnėms kartoms.
Abi dienas veiks „Žolynų mugė“, kurioje amatininkai ir gamintojai pristatys tradicinius dirbinius, natūralius produktus ir šiuolaikines žolynų panaudojimo galimybes.
Skarose – paslaptys ir atmintis
Obelynės sodas festivalio dienomis virs ne tik muzikos oaze, bet ir paslaptinga parodos erdve. Čia bus pristatyta unikali autentiškų skarų-gūnių paroda „Prosenelės skaros istorija“, kviečianti lankytojus pažvelgti į tradicinį moters drabužį ne kaip į muziejinį eksponatą, o kaip į gyvą šeimos atminties, meilės ir iš kartos į kartą perduodamų moteriškų paslapčių ženklą.
Šioje parodoje bus eksponuojamos ne vieną dešimtmetį ir net šimtmetį skaičiuojančios skaros, kadaise priklausiusios realioms mamoms, močiutėms, prosenelėms ir tetoms. Kiekviena iš jų saugo ne tik unikalų raštą, spalvų derinį ar sudėtingą audimo būdą, bet ir dramatiškas ar laimingas asmenines šeimų istorijas.
Naujausi komentarai