Daugiau nei 20 kūrėjų pristatančios projekto atidarymo vakarą praturtino menininko Pauliaus Janušonio pasirodymas.
Senos fabriko sienos įgijo naują gyvenimą – vaikštant per koridorius buvo galima pamatyti įvairių stilių kūrinių: nuo filmų bei audio projektų iki skulptūrų ir tapybos darbų. Kiekvienas meno objektas atspindėjo savo kambario atmosferą.
MOLT – 2023 m. įkurtas penkių narių projektas, kurio praktikos centre – meno įvykių kūrimas erdvėse, įprastai atliekančiose visai kitas funkcijas. Būtent tai suintrigavo ir kauniečius.
„Kuratoriai, kiek skaičiau, yra iš Berlyno, tokią dvasią čia ir pajutau“, – dalinosi įspūdžiais parodos lankytoja Giedrė. Studentė teigė, kad tokios erdvės leidžia pažinti Kauną iš naujo bei kelia nuostabą, kaip pavyksta idėjas jose išpildyti.
„Atėjau čia nesusipažinusi su programa, tiesiog pasižiūrėti erdvės, kuri užverta visuomenei“, – aiškino kaunietė Aušra. Lankytojai gaila pastatų, kurie stovi „bedvasiai ir beverčiai“, todėl tokios parodos sužadina naujus jausmus bei leidžia susipažinti su jaunaisiais menininkais.
Viena iš MOLT kolektyvo narių Madelen Isa Lindgren pasakojo, kad jų kuruojamose parodose svarbiausiu akcentu tampa teritorijos, prie kurių derinami kūrėjai bei jų darbai. „Mūsų organizacijos pamatas – pasitikėjimas“, – paaiškino M. I. Lindgren. Menininkus kolektyvas pažįsta ne vienus metus, kolekcija kaupiama ilgai, todėl kūrėjai pasitiki, kad MOLT jų viziją išpildys teisingai.
Netradicinės erdvės renkamos sąmoningai, nors tai ir sudėtingesnis kelias. „Žymiai lengviau paruošti parodą baltoje dėžutėje“, – samprotavo kuratorė. Kur kas daugiau išradingumo ir meno pajautos pareikalauja netradicinės ekspozicijų erdvės. Kuratorių meistryste galima įsitikinti ir "Pergalėje": keli tapybos darbai taip organiškai integruoti į nutrupėjusias sienos skyles, kad kuria įspūdį, jog augo kartu su pastatu.
Kolektyvo narė Virginia Valeri išskyrė pagrindinį šios parodos skirtumą nuo ankstesnių projektų: negalėjo atvykti į Kauną, todėl idėjas dėliojo nuotoliniu būdu, po neakivaizdaus 20 minučių turo po kompleksą. Kauno pastatas buvo iššūkis ir dėl savo dydžio. „Bandėme sužaisti su mikro, makro elementais“, – pabrėžė V. Valeri. Didesnes sales nuspręsta skirti filmų projekcijoms, įgarsintiems kūriniams, – taip susidaręs aidas patalpose įtraukė į senojo pastato atmosferą. Mažesni kambariai, kadaise buvę tualetai ar sandėliukai, skirti nedidelėms skulptūroms arba tapybos darbams.
V. Valeri žodžiais, visa paroda su daug „siurprizo elementų“: vaikščiodamas po erdves lankytojas nežino, ko tikėtis.
Po parodos pristatymo lankytojai vienoje iš didžiųjų salių pamatė Valentinos Parati filmą „Šalmas“, o iš kart po jo – P. Janušonio pasirodymą apie sąmonę, mirtingumą ir tai, kaip medijų manipuliacija, geopolitinės krizės bei artėjantis technologinis singuliarumas formuoja tapatybę, tiesą ir patirtį.
Parodą galima aplankyti iki rugsėjo 6 d.
Naujausi komentarai