Indija reklamas išbandė pirmoji, o JAV šį smagų funkcionalumą testavo nuo vasario mėnesio. Vėliau plėtra tęsėsi dar ir kitose rinkose, o dabar reklamos atėjo į Europą.
Įdomu ne tik tai, kad turėsime „ChatGPT“ reklamas. Įdomiau tai, kad jos bus parenkamos. Reklamos bus rodomos nemokamo „ChatGPT“ ir pigesio „Go“ plano vartotojams. Kituose planuose reklamų nebus.
Nemokamo plano vartotojams taip pat numatyta galimybė reklamų atsisakyti, mainais gaunant mažesnius naudojimo limitus ir dar labiau ribojamą prieigą prie kai kurių „ChatGPT“ funkcijų. Formuojasi gana pažįstamas modelis – arba mokate pinigus, arba žiūrite reklamas.
Įprastai į „Google“ paiešką įvedus sportinių batelių pavadinimą, kainą ar kažką panašaus, paieškos sistema supranta raktažodžius ir rodo sporto prekių reklamas. Bet „ChatGPT“ mes dažnai prašome kažko daugiau. Pavyzdžiui: „Man 35, pradedu bėgioti, man skauda kelius, bėgiosiu asfaltu ir bateliams galiu išleisti tam tikrą sumą. Ką rinktis?“ Šis įrankis turi ne raktažodį, o visą situacijos kontekstą, todėl pokalbių robotas tampa įdomia vieta reklamai. Žmonės čia ateina ne tik kažko ieškoti, bet ir pasikonsultuoti prieš priimant sprendimą, kokį kompiuterį pirkti, kur keliauti, kokią programą pasirinkti ar kokiame viešbutyje apsistoti. Reklama gali atsirasti būtent tuo metu, kai žmogus svarsto pasirinkimą.
Kol kas „OpenAI“ Europoje pradeda gana atsargiai. Pagal informaciją, kurią pavyksta rasti internete, pradiniame etape reklama nebus personalizuojama naudojant ankstesnių pokalbių istoriją. Jai parinkti gali būti naudojama dabartinio pokalbio tema ir ribota kontekstinė informacija, tokia kaip apytikslė vieta ar įrenginio tipas. Bet taip yra ne dėl „OpenAI“ gerumo mūsų atžvilgiu. Taip yra dėl dirbtinio intelekto akto, kuris įsigaliojo Europos Sąjungos kontekste.
Ką tai reiškia praktiškai? Jei šiandien vartotojas kalba apie kelionę į Tenerifę, jis gali pamatyti su kelionėmis susijusią reklamą, bet sistema neturėtų kapstytis po jo pokalbius, vykusius prieš pusmetį, kad nuspręstų, ką pareklamuoti. Personalizuotai reklamai numatytas atskiras pasirinkimas. „OpenAI“ teigia, kad prieš pradedant naudoti pokalbių kontekstą personalizuotai reklamai, bendrovė paprašys vartotojo sutikimo.
Dar vienas svarbus klausimas kyla tiems, kurie mėgsta privatumą ar saugo savo duomenis – ar reklamos kūrėjai matys vartotojų duomenis? Atsakymas – ne. Reklamos kūrėjams nėra parduodami pokalbiai, jų istorija ar „ChatGPT“ atmintis. Jie gauna agreguotą informaciją apie reklamos rezultatus, pavyzdžiui, parodymų ar paspaudimų skaičių.
Yra dar viena riba, kuri laikoma pačia svarbiausia. „OpenAI“ teigia, kad reklama nedaro įtakos „ChatGPT“ atsakymui. Jei žmogus klausia, kokį nešiojamą kompiuterį jam pirkti, kompiuterių gamintojas negali sumokėti tam, kad „ChatGPT“ jo kompiuterį pasiūlytų pirmoje vietoje.
Reklama bus rodoma atskirai nuo atsakymo. Ji bus pažymėta kaip reklama ir vizualiai atskirta. Tai yra svarbus pažadas, nes čia slypi didžiausia ilgalaikė rizika. Jei vartotojas pradėtų įtarti, kad DI rekomendacija yra ne geriausias atsakymas, o daugiausiai sumokėjusio reklamos užsakovo atsakymas, labai greitai sumažėtų pasitikėjimas įrankiu.
Kol kas „OpenAI“ brėžia aiškią liniją tarp atsakymų ir reklamos. O pirmieji reklamos testai JAV prasidėjo vasarį. Vėliau reklamos pradėtos diegti Jungtinėje Karalystėje, Meksikoje, Brazilijoje, Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Rugpjūtį „OpenAI“ paskelbė apie plėtrą į Europos rinką, tad rugsėjį pradėsime matyti reklamas.
Aiškiai matomas naujas „OpenAI“ ir „ChatGPT“ verslo modelis, kuris pagaliau padės jiems tapti pelningais.
Jei vartotojai naudoja mokamą „Plus“, „Pro“ ar verslo planą, jiems niekas nesikeis. O naudojantiems nemokamą arba „Go“ planą reklamos gali atsirasti jau šį rugsėjį. Jos turėtų būti aiškiai pažymėtos, atskirtos nuo atsakymo ir nekeisti to, ką atsako pats „ChatGPT“. Nemokamas dirbtinis intelektas niekur nedings, bet bus vis aiškiau matoma, kas už jį susimokės ne pinigais.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai