Seime registruotomis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisomis siūloma tokius mechanizmus priskirti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančiai informacijai.
„Jeigu vaikas paprašo tokiems žaidimams, kurie turi „loot box“ principus, pinigų, jeigu tėvai sutinka, tai tas pats, kas tam pačiam vaikui (...) tėvai įpiltų tam tikrą kiekį alkoholinio gėrimo. (...) Pasekmės būtų labai aiškios, kokias priklausomybes sukuria alkoholis, turbūt labai daug aiškinti nereikia, bet vis dar lošimų sektorius ir tai, kas yra panašu į lošimus (...) laikoma pramoga, vis dar yra laikoma nekaltais dalykais“, – penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė M. Lingė.
„Siūlome apsibrėžti, kas yra tas „loot box“. (...) Siūlome tai laikyti nepilnamečiams žalinga informacija. (...) Taip pat siūlome apriboti atsitiktinio turinio pirkimus nepilnamečiams, tai yra apriboti iki 18 metų. (...) Ir taip pat siūlome įpareigoti kompiuterinių žaidimų gamintojus ir platintojus, pardavėjus patikimai tikrinti pirkėjo amžių“, – pažymėjo D. Ulbinaitė.
Konferencijoje kalbėjęs Lošimų priežiūros tarnybos vyriausiasis specialistas, psichologas Olegas Mackevičius pažymėjo, kad „loot box“ yra žaidimų mechanikos dalis, kuri žaidėjui pasiūlo gauti virtualų daiktą, kuris jam yra nežinomas, nes būna virtualioje dėžėje.
„Tie daiktai gali turėti įtakos kompiuterio žaidimo personažui, gali neturėti, gali būti išimtinai dizaino elementai, ir kadangi rinka yra tikrai pakankamai didelė, ir skaičiai, pelnai yra didžiuliai, tai kai kuriais elementais iš tų lobio dėžių gali būti prekiaujama ir kažkokiose išorinėse platformose. Tas irgi gali masinti vaikus taip iliuziškai – tarsi pagerinti savo ekonominį statusą, kažkokiu būdu užsidirbti“, – pasakojo O. Mackevičius.
Pagal registruotą projektą, mokamu atsitiktinio atlygio mechanizmu būtų laikoma žaidimo funkcija, kai naudotojas už pinigus arba už pinigais tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjamus žaidimo atsiskaitymo vienetus gauna virtualų objektą ar naudą, kurios turinį arba vertę lemia atsitiktinumas ir kuri iki įsigijimo nėra žinoma.
Pasak projekto iniciatorių, šiuo metu tokie mechanizmai nepatenka į Azartinių lošimų įstatymo reguliavimo sritį, nes žaidžiama ne iš pinigų, o laimėjimai taip pat nėra piniginiai. Tuo metu Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme patys žaidimuose įdiegti „loot box“ mechanizmai taip pat nėra atskirai reguliuojami.
Priėmus pataisas, žaidimai su tokiais mechanizmais turėtų būti vertinami, klasifikuojami ir žymimi pagal vartotojų amžiaus cenzą, o jų pasiūla nepilnamečiams būtų ribojama. Amžiaus patikrinimas negalėtų apsiriboti vien paties vartotojo nurodytu amžiumi.
Projekto iniciatorė D. Ulbinaitė spaudos konferencijoje akcentavo, kad „loot box“ problemą vertina kaip pražiūrėtą teisinę spragą.
„Nes Azartinių lošimų įstatymas niekaip nereglamentuoja, kiti teisės aktai nereglamentuoja to, dėl vieno vienintelio turbūt dalyko, nes nėra piniginio laimėjimo“, – kalbėjo ji.
„Mokslininkai sako, kad šie „loot box“, vadinamosios lobių skrynelės, iš pažiūros nekaltas žaidimas, vis tik turi azartinių lošimų elgseną užkoduojančių ir nuo labai ankstyvo amžiaus užkoduojančių simptomų, ir tai yra (...) daugumos lošėjų pradžių pradžia“, – sakė D. Ulbinaitė.
Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavusi lošėjų artimųjų paramos grupės atstovė Inga Dapkūnienė tikino, kad žaidimuose su „loot box“ funkcija yra aiškūs lošimo mechanizmai.
„Iki šiol prisimenu naujai prisijungusią grupės narę mamą, kuri verkdama pasakojo apie šešiolikmetį sūnų, kuris pavogė visas jos santaupas. Ji buvo neviltyje, o mes ašarose. (...) Pirmas pavojingas kabliukas galbūt buvo kompiuteriniai žaidimai su šiandien aptariama „loot box“ funkcija“, – sakė ji.
„Vaiką suvilioja patraukli galimybė įsigyti (...) panaudodamas tikrus pinigus – žaidimo monetas (vaikas – BNS) spaudžia kompiuterio mygtuką ir jaudulio apimtas laukia. Galbūt pasiseks. Tikisi, kad gal gaus tai, ko labai nori, bet dažniausiai, žinoma, negauna. Tada norisi, žinoma, pabandyti dar ir dar kartą. Jeigu visi sutinkame, kad priklausomybių prevencija turėtų prasidėti kuo anksčiau, kodėl neturėtume riboti vaikiškų žaidimų, kuriuose veikia aiškūs lošimo mechanizmai?“, – klausė I. Dapkūnienė.
Kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, gamintojai ir platintojai galėtų pasirinkti amžiaus patvirtinimo būdą, pavyzdžiui, tėvų patvirtinimą, su mokėjimo priemone susietą patikrą ar platformos amžiaus patvirtinimo funkciją.
Pataisų rengėjai teigia, kad tokiu reguliavimu siekiama ne uždrausti žaidimus ar jų monetizacijos modelius, bet sumažinti nepilnamečių susidūrimą su lošimą imituojančiais mechanizmais ir suteikti tėvams aiškesnę informaciją apie žaidimų turinį.
Aiškinamajame rašte remiamasi 2024 metų Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis, pagal kuriuos per pastaruosius 12 mėnesių iš pinigų lošė 20 proc. Lietuvos 15–16 metų moksleivių, o probleminio lošimo rodiklis tarp lošusiųjų siekė 9,8 procento ir buvo didesnis už tyrime dalyvavusių valstybių vidurkį.
Projekte taip pat pažymima, kad už neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos žymėjimo ar skleidimo reikalavimų pažeidimus kompiuteriniuose žaidimuose jau dabar numatytos baudos nuo 140 iki 600 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 600 iki 2 tūkst. eurų.
Per parą Lietuvoje sulaukiama 52–60 prašymų neleisti žmogui lošti, o maždaug pusę tokių prašymų pateikia vos 21–30 metų žmonės.
Naujausi komentarai